Lietuvos Aukščiausias Teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023 pasisakė dėl aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose bei galimybės teismui savo iniciatyva nustatyti uzufruktą naudotis kitai šaliai priklausančiu turtu.
Byloje susiklostė ne taip retai praktikoje pasitaikanti situacija, kuomet šeima turi vieną gyvenamąjį namą, skyrybų byloje vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama, kuri, neturėdama finansinių galimybių sumokėti vyrui kompensacijos už gyvenamąjį namą, su vaikais lieka be gyvenamojo busto, jai priteisiant piniginę kompensaciją iš vyro už jam liekantį gyvenamąjį namą. Ieškovui (vyrui) įsiteisėjus teismo sprendimui nesumokant piniginės kompensacijos, atsakovė (mama) su vaikais lieka be gyvenamojo būsto neapibrėžtą laiką, kadangi priverstinis teismo sprendimo vykdymas gali užsitęsti. Tokioje situacijoje apygardos teismas savo iniciatyva nutarė suteikti atsakovei teisę (nustatyti uzufruktą) naudotis ieškovui priklausančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais iki vaikų pilnametystės.
CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis). Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).
Taigi, teismas dėl uzufrukto nustatymo gali spręsti savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-82-687/2018 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas pasisakė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai uzufrukto pabaigą susiejo su vaikų pilnametyste, o ne su piniginės kompensacijos išmokėjimu. Pažymėjo, kad atsakovei priteista 184 013 Eur piniginė kompensacija už ieškovui atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, yra pakankama tam, kad atsakovė įsigytų asmeninį gyvenamąjį būstą gyventi kartu su nepilnamečiais vaikais. Teisėjų kolegija sprendė, kad uzufrukto galiojimas ieškovo turtui po to, kai jis išmokės atsakovei priteistą kompensaciją, neproporcingai varžytų jo nuosavybės teisę ir neatitiktų šioje byloje konstatuotos uzufrukto nustatymo paskirties.
