Tiek praktikuojantiems advokatams, tiek jų klientams už patį bylos laimėjimą greičiausiai ne mažiau svarbus yra ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
Tikriausiai ne vienam teko girdėti, jog teisminiuose procesuose bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos pagal „pralaimėjęs moka“ principą. Tokio principo laikomasi daugelyje valstybių. Šio principo taikymo priežastis yra ta, jog siekiama atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių reiškimo teismuose. Taip pat „pralaimėjęs moka“ taisyklė veikia prevenciškai bylos nagrinėjimo metu tiek besiginčijančias šalis, tiek patį teismą vedant link koncentruoto, ekonomiško ir operatyvaus proceso. Kadangi nei viena iš šalių nežino, koks bus galutinio teismo sprendimo rezultatas, šalys turėtų įsivertinti galimas rizikas ir neapkrauti bylos nagrinėjimo besaikiu įrodinėjimu, pertekliniais dokumentais, nekoncentruotais ginčais ir t. t.
Nors, viena vertus, įstatymas įpareigoja ginčo šalis visus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. prieš pradedant sakyti baigiamąsias kalbas, tačiau teismai savo praktikoje gyvenimą besibylinėjantiems palengvina – pagal naujausią kasacinio teismo (LAT) išaiškinimą, vienodą teismų praktiką formuojantis teismas pasisakė, kad ši praktika, pagal kurią draudimas byloje priteisti šių išlaidų atlyginimą dėl to, kad jos nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ir teismui nebuvo pateiktas tai patvirtinantis dokumentas, koreguotina, nes pilnai neužtikrina tinkamo asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo ir asmens teisės į atstovavimą, neatitinka bendrųjų teisingumo ir protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų bei įstatyme įtvirtinto civilinio proceso tikslo ginti asmenų, kurių teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.
Todėl kasacinis teismas naujai išaiškino kitiems teismas privalomą taisyklę – net ir tuo atveju, kai įrodymų apie realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas šalis negalės pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šaliai šios išlaidos vis tiek galės būti priteisiamos, tačiau bus reikalaujama pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį šalies susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje. Kasacinis teismas išaiškina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei vis dėlto šalis ir toliau nespėtų iki proceso pabaigos pateikti teismui duomenų, kad bylinėjimosi išlaidos yra galutinai apmokėtos, teismai vis tiek turėtų tokias bylinėjimosi išlaidas priteisti, tačiau jau ne pagal byloje advokato pateikt sąskaitą-faktūrą, o sumą, kuri pagal teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas advokato užmokesčiui apmokėti yra numatyta kaip galima už tokio pobūdžio suteiktas teisines paslaugas.
Šaltinis – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024
