Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius 2024 m. kovo 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. BIK-46/2024, pasisakė dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Pareiškimu nuteistasis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 3 punktu, prašė iš esmės išnagrinėti pareiškimą, ištaisyti padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus ir sumažinti neteisingai paskirtą subendrintą bausmę. Nuteistojo vertinimu, teismai du kartus bendrino bausmes ir abu kartus bausmes iš dalies sudėjo, tačiau BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos taikomos, kai nusikaltimai, už kurių padarymą paskirtos bausmės bendrinamos su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, sudaro nusikaltimų sutaptį. Tokiais atvejais visos bausmės turi būti bendrinamos taip, kaip jos būtų bendrinamos bylą dėl visų nusikaltimų, sudarančių nusikalstamų veikų sutaptį, nagrinėjant viename baudžiamajame procese, t. y. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–5 dalyse nustatytomis taisyklėmis. Nuteistojo teigimu, jo atveju teismai tinkamai nepritaikė BK 63 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, tai sutrukdė priimti teisingą sprendimą bendrinant ir skiriant galutinę bausmę.
Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia, ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę (3 punktas). Baudžiamoji byla BPK 451 straipsnio pagrindu gali būti atnaujinta tik esant dviem sąlygoms: pirma, joje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, antra, reikia priimti BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nustatytus sprendimus. Jeigu nėra nors vienos iš šių sąlygų, byla negali būti atnaujinta.
Pagal BK 63 straipsnio nuostatas, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti (šio straipsnio 1 dalis); kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (šio straipsnio 4 dalis).
Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai byloje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta iki nuosprendžio priėmimo kitoje (ankstesnėje) byloje. Šiuo atveju, subendrinus bausmes, į galutinės bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jeigu ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta subendrinta bausmė, teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina būtent su subendrinta bausme, o ne su bausmėmis, paskirtomis už atskiras nusikalstamas veikas. Be to, tokiu atveju teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, 2K-10-976/2016, 2K-114-788/2021; nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-7-3-489/2019).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nusikalstamos veikos buvo padarytos 2020 m. rugpjūčio 24 d., t. y. iki priimant ankstesnį priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendį, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskyrė galutinę aštuonerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę (t. y. prie penkerių metų šešių mėnesių buvo pridėta 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – dveji metai devyni mėnesiai). Taigi minėtais dviem nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos taikant nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį (o ne visišką) bausmių sudėjimą. Dalinis bausmių bendrinimo būdas pasirinktas teisingai, kadangi abi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), nesiskiria pagal pavojingumą, todėl taikyti bausmių apėmimo būdą, bendrinant bausmes, nebuvo įstatyme nustatyto pagrindo. Pagal bylos aplinkybes, pridėtos bausmės dalis nėra aiškiai per griežta. Be to, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitė 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir pagal šį nuosprendį atliktą bausmės laiką. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismas, bendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, tinkamai taikė BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatas.
