Sėkmingai atstovavome klientę byloje dėl proceso atnaujinimo byloje dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abipusiu susitarimu patenkino, santuoką nutraukė. Teismo sprendimas pareiškėjų apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo. Šiuo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.3.1 punktu šalys susitarė, jog butas įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, yra laikoma asmenine buvusios sutuoktinės nuosavybe. Šalys informuoja, kad šį turtą buvusi sutuoktinė perleis buvusiam sutuoktiniui notariniu sandoriu“.
Buvęs sutuoktinis pateikė prašymą atnaujinti bylos procesą motyvuojant tuo, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3.1 punktas pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus, nes šiame punkte yra išdėstytas buvusios sutuoktinės įsipareigojimas buvusio sutuoktinio atžvilgiu, kuris yra deklaratyvaus pobūdžio, nenumato jokių teisinių instrumentų sąlygos įgyvendinimui.
Pirmosios instancijos teismas atnaujino procesą bylos dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tvirtinimo. Byla dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo sustabdyta bei buvusiems sutuoktiniams nustatytas 6 mėnesių terminas naujai sutarčiai sudaryti pašalinant 2.3.1 punkto trūkumus. Per nustatytą terminą šalims naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nesudarius, nutartimi teismas civilinę bylą atnaujino ir bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu pakeitė ankstesnį teismo sprendimą dalyje, kuria patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.3.1 punktas ir pripažino, kad sandoris, kuriuo buvusi sutuoktinė perleidžia buvusiam sutuoktiniui butą yra galiojantis. Teismas sprendė, jog nustačius, kad sandoris yra galiojantis, sandorio notarine tvarka įforminti nebereikia. Nuosavybės teisė į butą buvusiam sutuoktiniui pereina teismo sprendimo pagrindu nuo jo įsiteisėjimo.
Buvusi sutuoktinė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių laikytina sutuoktinių susitarimu – civiliniu sandoriu. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių taikomi tokie pat principai kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad santuoką nutraukti bendru sutarimu norinčių sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių sudaro būtent sutuoktiniai, todėl teismui nustačius terminą naujai sutarčiai sudaryti pašalinant 2.3.1 punkto trūkumus, ne teismas turi nuspręsti kaip bus padalintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3.1 punkte nurodytas turtas, o šalys turėjo pačios sutarti dėl tokios sutarties sąlygos turinio.
CK 3.53 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
Pirmosios instancijos teismas nutartimi, kuria buvo atnaujintas procesas santuokos nutraukimo procese, konstatavo, jog dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties punkto, kuris neatitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimų, yra pažeidžiami būtent pareiškėjo teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nesutikti su apeliantės pozicija, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo iniciatyva ir interesais atnaujinus procesą byloje ir teismui nustačius šešių mėnesių terminą naujai sutarčiai sudaryti pašalinant 2.3.1. punkto trūkumus, pareiškėjas, siekiantis teismo sprendimo dėl turto padalijimo peržiūrėjimo, nesiėmė aktyvių veiksmų dėl minėto punkto trūkumų šalinimo ar sutarties pakeitimo, o šalims neįvykdžius teismo nurodymų ir minėto punkto trūkumų nepašalinus, teismas, vadovaudamasis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo prašymą turėjo palikti nenagrinėtą.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo išeiti už pareiškėjo prašymo ribų ir, veikdamas išimtinai pareiškėjo interesais, nustatyti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3.1 punkte numatyto šalių sandorio turinį. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su šiuo apeliacinio skundo argumentu. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismo teisė tokiose bylose viršyti pareikštus reikalavimus įtvirtinta CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatant, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio (pagal pareigas), skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Taigi proceso teisės normomis teismas įgaliojamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, jog sutarties 2.3.1 punktas atitinka šalių valią ir interesus, nurodė, kad buvę sutuoktiniai, sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išreiškė valią, jog buvusi sutuoktinė perleidžia buvusiam sutuoktiniui jai priklausantį butą, tačiau įsipareigojusi perleisti buvusiam sutuoktiniui savo asmeninį turtą sandoriu, kuriam reikalingas notarinis tvirtinimas, šio savo įsipareigojimo nevykdo, tuo pažeisdama buvusio sutuoktinio teises, todėl pakeitė sprendimą dalyje, kuria patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.3.1 punktas ir pripažino, kad sandoris, kuriuo buvusi sutuoktinė perleidžia buvusiam sutuoktiniui butą yra galiojantis, taigi iš esmės pripažino, kad apeliantė jai asmenine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjui perleidžia neatlygintinai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių – turto padalijimo – derino abu sutuoktiniai, dėl santuokos nutraukimo ir sutarties patvirtinimo pareiškėjas pasirašė susipažinęs su sutarties tekstu. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais. Todėl teismui šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, tarp jų ir viršyti šalių pareikštus reikalavimus ir, pareiškėjui nereiškus reikalavimo pripažinti buvusios sutuoktinės asmeninio turto perleidimo sandorį tarp šalių galiojančiu, savo iniciatyva nustatyti šalių sandorio turinį.
Apeliacinės instancijos teismui taip pat nebuvo aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3.1 punkte numatyto sandorio, kuris tampa šalims privalomas, turinį. Atsižvelgiant į tai, jog turtas gali būti perleidžiamas ne tik dovanojimo būdu, tačiau ir pirkimo–pardavimo sandoriu, išperkamosios nuomos būdu ir kt., nusprendus, jog apeliantė įsipareigojo pareiškėjui butą perduoti neatlygintinai – pirmosios instancijos teismas gynė išskirtinai tik pareiškėjo interesus, nors pagrindas tam nebuvo nustatytas. Kartu pažymėtina, kad apie savo ketinimą veikti aktyviai pirmosios instancijos teismas byloje dalyvaujančių asmenų neinformavo ir jiems nesudarė sąlygų šiuo aspektu būti išklausytiems.
