Aranausko advokatų profesinės bendrijos NEXUS byloje Konstitucinis Teismas 2024 m. sausio 24 d. nutarimu pripažino, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis (toliau – Įstatymo) tiek, kiek pagal jį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą šio įstatymo nustatyta tvarka, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Ieškinys byloje reiškiamas dėl žuvusio vaisiaus – ieškovų laukiamo vaiko (vaisiui žuvus sukeltas dirbtinis abortas) bei ieškovės (pacientės) sveikatai sukeltos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo bei pacientės sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo dėl sutuoktinės sveikatos pakenkimo.
Ieškovui kreipusis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl jam padarytos žalos atlyginimo, jo prašymą nagrinėti Komisija atsisakė. Nurodė, jog pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį į Komisiją gali kreiptis pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo. Ieškovas neatitiko asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą pagal Įstatymo 13 straipsnį sąvokos. Tam, kad pacientas ar, jam mirus, asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, galėtų įgyti teisę į žalos atlyginimą, asmuo turėtų būti įgijęs civilinį teisnumą, t. y. vaisius gimęs.
Vadinasi, jei byloje būtų vadovaujamasi Įstatymo 13 straipsniu, taip kaip Komisijos sprendime nurodoma, ieškovo kaip pacientės sutuoktinio, taip pat nesulaukusio kūdikio (vaisiui žuvus iki gimimo) tėvo patirta neturtinė žala galėtų būtų atlygintina ne iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Civiliniu kodeksu, ieškovo reikalavimai galėtų būti reiškiami šią žalą padariusiai (sąlygojusiai) Ligoninei.
Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, nes preliminariai vertindamas ieškovo, esančio pacientės sutuoktiniu, bei civilinio teisnumo neįgijusio jo iki gimimo žuvusio vaisiaus tėvu, ieškinio reikalavimą, turėjo pagrindo manyti, kad Įstatymo 13 straipsnis tiek, kiek juo nustatytas baigtinis asmenų, turinčių teisę kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo, sąrašas (neapimantis neįgijusio teisnumo asmens – iki gimimo žuvusio vaisiaus tėvo) galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, nustatančiai žalos atlyginimą, asmenų lygiateisiškumo, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Ši abejonė teismui kilo dėl to, kad asmenis, kuriems teismų praktikoje yra visiškai įprasta priteisti neturtinę žalą palikuonio praradimo (gyvybės atėmimo) atveju, Įstatymas nebereguliuoja, kokia tvarka ir kokiais pagrindais turi būti sprendžiamas Įstatymo 13 straipsnyje nenurodytiems asmenims padarytos žalos atlyginimo klausimas.
Tai reiškia, kad tokiu įstatyminiu reguliavimu (dalies žalą patyrusių asmenų eliminavimu iš Įstatymo dalyko) galimai „sukuriama“ dualistinė pacientų žalos atlyginimo sistema, pagal kurią pacientas ir kiti Įstatymo 13 straipsnyje nurodyti asmenys gali kreiptis dėl žalos atlyginimo pagal materialiąsias Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas sąlygas (žalos be kaltės modelis) bei procedūrinę Įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nustatytą tvarką, atsakovu traukiant valstybę, atstovaujamą Vyriausybės įgaliotos institucijos, patirtą žalą atlyginant iš specialios sąskaitos, tuo tarpu Įstatymo 13 straipsnyje nenurodyti asmenys – pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, nenustačius jokių specialiųjų žalos atlyginimo materialiųjų sąlygų ir jokios ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, atsakovu traukiant sveikatos priežiūros įstaigą, o žalą atlyginant iš sveikatos priežiūros įstaigos lėšų, nebelikus įstatyminės pareigos sveikatos priežiūros įstaigoms drausti savo civilinę atsakomybę.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia teisinė ir faktinė situacija, kai iš to paties įvykio (nėščiosios sveikatos sutrikdymo jai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Ligoninėje ir vaisiaus žūties, vienos šeimos nariams atsiradusiai neturtinei žalai atlyginti pagal taikytiną teisinį reglamentavimą taikomos skirtingos žalos atlyginimo materialiosios sąlygos bei procedūrinė žalos atlyginimo tvarka, t. y. pacientei kaip būsimai motinai taikomas naujasis modelis, palengvinantis nukentėjusiojo asmens įrodinėjimo naštą, o pacientės sutuoktiniui – bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės be išimčių. Būtent dėl šios priežasties nagrinėjamo ginčo atveju teismui svarbu išsiaiškinti, ar toks teisinis reglamentavimas yra suderinamas su Konstitucijos nuostatomis ir todėl taikytinas nagrinėjam ginčui.
2024 m. sausio 24 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo parengiamuosiuose dokumentuose (travaux préparatoires) yra nurodyta, kad šio teisinio reguliavimo tikslas – sudaryti vienodas ir aiškias sąlygas visiems neturtinę žalą dėl paciento mirties patyrusiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal Įstatyme įtvirtintą specialų teisinį reguliavimą, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir žalą padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltė nėra vertinama ir žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų. Tačiau Istatymo 13 straipsnyje nustačius, kad tik šiame straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę į dėl paciento mirties patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kiti dėl paciento mirties neturtinę žalą patyrę asmenys, be kita ko, tie asmenys, kuriuos su mirusiu pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys, tačiau jie nebuvo mirusio paciento išlaikomi ar neturėjo teisės į išlaikymą, ar tokios teisės neįgijo po gimimo ir nebuvo mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą šio įstatymo nustatyta specialiąja tvarka.
Vadinasi, nutarime pabrėžė Konstitucinis Teismas, pagal ginčytą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnį, ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą šio įstatymo nustatyta tvarka, nepaisant to, kad ginčyto teisinio reguliavimo tikslas buvo sudaryti vienodas ir aiškias sąlygas visiems neturtinę žalą dėl paciento mirties patyrusiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas specialų žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo teisinį reguliavimą, t. y. įgyvendindamas turimą diskreciją reguliuoti teikiant medicinines paslaugas asmens patirtos žalos, taip pat ir moralinės, atlyginimo procedūras, ginčytu Įstatymo 13 straipsniu, pagal kurį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą šio įstatymo nustatyta tvarka, nepaisė iš konstitucinio žalos atlyginimo principo kylančių imperatyvų, be kita ko, draudimo įstatymais nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta moralinė žala neatlyginama, nepaisė iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų kylančio reikalavimo įstatymais sudaryti visas reikiamas teisines prielaidas padarytą žalą ją patyrusiems asmenims atlyginti teisingai.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Įstatymo 13 straipsnis tiek, kiek pagal jį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą šio įstatymo nustatyta tvarka, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
