Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nekaltumo prezumpcijos kontekste pasisakė dėl automobilio savininko melagingos informacijos reikšmės administracinio nusižengimo byloje bei įrodymų pakankamumo, siekiant nustatyti automobilį vairavusį asmenį.
Byloje nustatyta, kad asmuo, vairavęs automobilį, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padidino greitį ir nuvažiavo. Automobilį persekiojusiems policijos ekipažams nepavyko jo pavyti, automobilis pasuko į keliuką ir netrukus jis buvo rastas pievoje, šalia apleisto pastato, o asmuo, vairavęs automobilį pasišalino.
LAT, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, pabrėžė, kad transporto priemonės savininkui įstatymu ne tik nustatyta pareiga pareigūnui nurodyti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, bet ir suteikta galimybė tokiu būdu išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę.
Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimu, akcentavo, kad nors Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, visgi šios garantijos negalima aiškinti taip, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas), ja remdamasis, galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja.
Pagal Kasacinio teismo poziciją, tiek melagingas pareiškimas apie transporto priemonės praradimą prieš savo valią, tiek melagingas kito asmens, teisėtai valdžiusio transporto priemonę, nurodymas gali būti teismo traktuojamas kaip viena iš automobilio savininko kaltumą rodančių aplinkybių, ir tai nelaikytina įrodinėjimo tvarkos ir nekaltumo prezumpcijos nesilaikymu.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad būtent automobilio savininkas vairavo automobilį ir nepakluso pareigūnų nurodymui jį sustabdyti, o siekdamas išvengti administracinės atsakomybės melagingai nurodė kitą, neva jo automobilį vairavusį, asmenį. Kasacinis teismas pritarė tokiai išvadai, kadangi asmens, melagingai nurodyto vairavus transporto priemonę parodymai buvo prieštaringi ir neatitiko faktinės automobilio stabdymo situacijos, be to šis asmuo nesugebėjo paaiškinti savo veiksmų iki automobilio stabdymo bei jį palikus prie apleisto pastato.
Kadangi byloje kaip įrodymu buvo vadovautasi taip pat ir pareigūno paaiškinimu apibūdinant transporto priemonę vairavusį asmenį, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad melagingai nurodytas asmuo, stengdamasis atitikti vairuotojo apibūdinimą į apklausą teisme atvyko netgi visiškai nusikirpęs plaukus. Deja, šios pastangos nepadėjo suklaidinti teismo, o aptartos pareigos nevykdymas teismo buvo įvertintas automobilio savininko nenaudai – kaip viena iš jo kaltumą patvirtinančių aplinkybių.
Šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020.
