
Tiek civiliniai, tiek administraciniai ginčai teismuose yra nagrinėjami pagal iš anksto nustatytas ir visiems galiojančias taisykles. Viena iš taisyklių, užkertančių kelią nepagrįstiems reikalavimams yra taisyklė „pralaimėjęs moka“, kuri reiškia, jog visas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti ta ginčo šalis, kuri bylą pralaimėjo. Jeigu ketinate į teismą paduoti viešojo administravimo subjektą (valstybės ar savivaldybės įmonės ar įstaigos ir kt.), verta atsiminti, jog įprastai taikoma taisyklė „pralaimėjęs moka“ nors ir lieka galioti, tačiau dažnu atveju išlaidos advokato paslaugoms atlyginti, kurias patyrė viešojo administravimo subjektas, nėra atlyginamos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pačiam pareiškėjui atstovauja advokatas, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas.
Štai 2025 m. vasario 5 d. išnagrinėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išnagrinėta, jog Kauno miesto savivaldybės administracija srityje, kurioje kilo ginčas, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės struktūroje yra specializuotas padalinys – Teisės ir konsultavimo skyrius. Šiame skyriuje dirbantys vyriausieji specialistai pagal pareigybės aprašymą atstovauja įstaigai teismuose ir kitose institucijose, rengia susijusius dokumentus. Pareiškėjas bylai vesti teisme pasitelkė ne minėto padalinio darbuotojus, o advokatę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neatitinka būtinumo ir racionalumo kriterijų, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, priešingai teismų praktika byloje nagrinėjamais klausimais yra suformuota, byla nėra didelės apimties ar itin sudėtinga, todėl pareiškėjo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo buvo nepatenkintas.