Apie žmogaus laisvės vertę byloja tarptautiniai teisės aktai akcentuojantys prekybos žmonėmis nusikaltimų aukų apsaugos svarbą bei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta atsakomybė už žmogaus laisvės, kaip vienos iš labiausiai saugomų ir visuotinai pripažintinų vertybių, pažeidimą. Deja iki šiol būdas galintis visiškai užtikrinti šios vertybės apsaugą neatrastas, o tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių metų sausio 6 d. priimtas galutinis sprendimas itin plačiai visuomenėje nuskambėjusioje prekybos žmonėmis baudžiamojoje byloje.
Teismas, pabrėžė, kad nusikaltimų žmogaus laisvei (prekybos žmonėmis, priverstinio darbo) atveju itin reikšmingas fakto apie atitinkamą poveikį aukai, suvaržant jos laisvę, nustatymas bei nurodė, kad priešingumas žmogaus laisvei siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam, leidžiančiam palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą, o toks poveikis gali būti padaromas bent vienu ar keliais alternatyviais būdais: panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, kitaip atimant galimybę priešintis, pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, panaudojant apgaulę, priimant ar sumokant pinigus, gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas.
Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į teismų nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad nupirkus lėktuvo bilietus, nukentėjusieji buvo nugabenti į Jungtinės Karalystės miestus, apgyvendinti nuteistųjų parinktose nuomojamose gyvenamosiose patalpose, nuteistieji, nesuteikę nukentėjusiesiems žadėto darbo ir šiems neturint lėšų, skaičiuodami skolas už nuomą ir pragyvenimą, sudarė situaciją, kad nukentėjusieji įsiskolintų, taip dėl nukentėjusiųjų priklausomumo įgiję jų laisvę varžančią kontrolę, atsiskaitymo už skolas pretekstu siūlė jiems daryti nusikalstamas veikas – vogti, sukčiauti, o nesutikus to daryti – naudojo fizinį ir psichinį smurtą, konstatavo, kad visuma šių aplinkybių kartu paėmus pagrindžia, kad apgaule, pasinaudojant nukentėjusiųjų priklausomumu ir pažeidžiamumu, fiziniu smurtu ir grasinimais nuteistieji įgijo nukentėjusiųjų laisvę varžančią kontrolę ir tuo naudodamiesi juos išnaudojo.
Teismas pažymėjo, kad asmens laisvės suvaržymas prekybos žmonėmis bylose gali būti susijęs ne tik su visiška, bet ir daline galimybe judėti ar rinktis savo elgesio variantą ir pan., t. y. kai nukentėjusiesiems suteikiama sąlyginė veiksmų laisvė, tačiau jų valios laisvei daromas varžomasis poveikis.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje konstatuotas priverstinio darbo nežmoniškomis sąlygomis požymis, kurį Kasacinis teismas aiškino žmogaus orumo užtikrinimo kontekste. Teismas nurodė, kad priverstinio darbo sąlygos – 10 valandų per dieną darbas (nors ir nesunkus) parduotuvėje be poilsio dienų, gyvenant toje pačioje darbo vietoje, nesuteikiant nukentėjusiajam galimybių patenkinti būtinus žmoniškuosius poreikius (normalų miegą, pavalgymą, gamtinių reikalų atlikimą), pastarąjį žeminant, o už parduotuvės neatidarymą sumušus, dėl to iš jo pasityčiojus, pagrįstai teismų laikytos nežmoniškomis.
Šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-73-511/2021.
