Teismo sprendimo nevykdymas gali sukelti itin reikšmingų finansinių pasekmių, ypač tais atvejais, kai teismas nustato baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną. Tačiau ar tokia bauda, kartą paskirta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, vėliau gali būti sumažinta, jeigu jos dydis tampa akivaizdžiai neproporcingas? Į šį klausimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakė 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-943/2026.
Byloje moteris dar 2014 metais buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas nustatė, kad nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo ji turės mokėti po 28,96 Eur už kiekvieną uždelstą dieną. Sprendimo vykdymas vėliau buvo kelis kartus atidėtas, tačiau savavališkos statybos padariniai ilgą laiką nebuvo pašalinti, todėl pradėta skaičiuoti teismo nustatyta bauda.
Galiausiai savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti 2023 metais, tačiau iki to laiko bauda jau buvo pasiekusi 50 593,13 Eur. Iš moters buvo išieškota 935,54 Eur, o ji kreipėsi į teismą prašydama baudą sumažinti iki jau sumokėtos sumos ir nuo likusios jos dalies mokėjimo atleisti. Pareiškėja argumentavo, kad gauna nedideles pajamas, neturi vertingesnio turto, turi išlaikomų asmenų, o daugiau kaip 50 tūkst. Eur siekianti bauda yra neproporcinga tiek jos finansinėms galimybėms, tiek pačiam padarytam pažeidimui.
Pirmosios instancijos teismas tokio prašymo netenkino, o apeliacinės instancijos teismas bylą apskritai nutraukė. Pastarasis laikėsi pozicijos, kad klausimas dėl baudos jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl vėlesnis baudos dydžio peržiūrėjimas pažeistų teismo sprendimo privalomumo principą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas su tokia pozicija nesutiko. Kasacinis teismas išaiškino, kad vien aplinkybė, jog bauda paskirta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, savaime neužkerta kelio išskirtiniais atvejais vėliau įvertinti jos proporcingumą. Teismo paskirtos baudos tikslas yra paskatinti asmenį įvykdyti teismo sprendimą, tačiau tokia priemone nėra siekiama žmogaus finansiškai sužlugdyti.
LAT nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl tokios baudos sumažinimo, turi vertinti aktualią skolininko turtinę ir finansinę padėtį, jo gaunamas pajamas, išlaikomus asmenis bei realią galimybę baudą sumokėti nepatiriant neproporcingos finansinės naštos. Taip pat reikšminga, į kokį turtą būtų nukreiptas išieškojimas, ar tai yra gyvenamasis būstas, kiek laiko užtruktų baudos išieškojimas iš skolininko pajamų ir ar baudos dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas padaryto pažeidimo pasekmėms.
Vis dėlto ši LAT nutartis nereiškia, kad ilgai teismo sprendimų nevykdę asmenys nuo paskirtų baudų gali būti paprastai atleidžiami. Baudos sumažinimas galimas esant išskirtinėms aplinkybėms, o aplinkybes, kurios pagrindžia akivaizdų baudos neproporcingumą, turi įrodyti pats jos sumažinimo prašantis asmuo.
Ši nutartis reikšminga tuo, kad teismo sprendimo privalomumo principas nėra suprantamas visiškai formaliai. Jeigu per ilgą vykdymo laikotarpį susikaupusi bauda tampa tokia didelė, kad jos išieškojimas žmogui sukeltų neproporcingą finansinę naštą ir nebeatitiktų pačios baudos paskirties, teismas turi galimybę įvertinti individualią situaciją ir, nustačius išskirtines aplinkybes, baudą sumažinti.
Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-943/2026.
