Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-378/2023 sprendė aktualų klausimą dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atsakomybės taikymą už antstolio reikalavimo pateikti informaciją nevykdymą.
Tam, kad antstolis galėtų tinkamai atlikti įstatymu jam pavestas funkcijas priverstinio vykdymo procese, CPK 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta antstolio reikalavimų privalomumo taisyklė – antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.
Viena esminių sėkmingo išieškojimo sąlygų yra skolininko turto suradimas, todėl antstoliui suteikta teisė reikalauti pateikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį ir susipažinti su sprendimui įvykdyti būtinais dokumentais. Antstolio teisė gauti informaciją detalizuota Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad antstolis, atlikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.
Kasacinio teismo pažymėta, kad įstatymo nuostatos, įtvirtinančios antstolio teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolio funkcijoms atlikti (konkrečiu atveju – įvykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), neriboja šaltinių, iš kurių ši informacija gali būti gaunama, išskyrus bendrąjį antstolio veiklai taikytiną reikalavimą laikytis teisėtumo principo ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-823/2021 31 punktą). Teisėti antstolio reikalavimai yra privalomi ne tik proceso šalims, bet ir kitiems asmenims (ne tik vykdymo proceso dalyviams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023 19 punktą).
Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl atsakomybės taikymo pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pavyzdžiui, asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. Svarbia priežastimi nelaikoma aplinkybė, kad, asmens, atsisakančio teikti informaciją, nuomone, antstoliui perduodama informacija gali būti šio panaudota pažeidžiant įstatymus ar tam tikrų asmenų teises ar teisėtus interesus. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus panaudota pagal įstatymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-219/2018 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Pavyzdžiui, antstolio reikalavimo privalomumo išimtis nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-469/2021 33 punktą).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad asmeniui procesinė atsakomybė pagal CPK 585 straipsnio 2 ar 3 dalį netaikytina, jeigu nustatoma, kad egzistavo faktinės (pvz., informacija neišsaugota) ar teisinės (pvz., įstatyme nustatytas aiškus draudimas teikti informaciją) aplinkybės, dėl kurių objektyviai antstolio reikalaujama informacija negalėjo būti pateikta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023 30 punktą).
Nagrinėtoje byloje kasacinis teismas, konstatavo, kad teismai turėjo nustatyti, ar suinteresuotas asmuo nevykdė antstolio teisėtų reikalavimų, o jeigu nevykdė, tai dėl kokių priežasčių, ir ar buvo jos kaltė bei visi teisiniai pagrindai skirti CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog antstolio patvarkymas dėl informacijos pateikimo nebuvo skundžiamas CPK 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka, savaime nesudaro pagrindo taikyti sankciją už šio patvarkymo nevykdymą, nenustačius ir neįvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių.
Nagrinėtoje byloje suinteresuotas asmuo kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių atsisakė pateikti antstoliui minėtus duomenis, nurodė įstatyme nustatytą advokato pareigą neatskleisti profesinės paslapties. Kasacinis teismas aptarė įstatyminį reglamentavimą, numatantį advokato profesinės paslapties apsaugos užtikrinimo svarbą, kad įstatymiškai yra apibrėžta, kokio pobūdžio informacija laikoma advokato profesine paslaptimi, kad yra nustatyti išimtiniai atvejai, kai advokatas turi teisę be kliento sutikimo atskleisti advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją. Kasacinis teismas nurodė, kad teismai, spręsdami ginčo klausimą dėl baudos skyrimo pagal antstolio pareiškimą, turėjo vertinti, ar suinteresuotų asmenų nurodytos teisinės aplinkybės, susijusios su advokato pareiga neatskleisti profesinės paslapties, gali būti laikomos svarbia priežastimi, dėl kurios objektyviai antstolio reikalaujama informacija negali būti pateikta. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, tokių aplinkybių netyrė ir nevertino, nepasisakė ir nevertino, ar antstolio reikalaujama pateikti informacija gali būti laikoma advokato profesine paslaptimi pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nustatytą reglamentavimą, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą.
