Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-421/2026 išaiškino rangovo pareigas įrengiant saulės elektrinę ir įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl rangovo civilinės atsakomybės. Teismas pabrėžė, kad profesionalaus rangovo atsakomybė neapsiriboja vien tinkamos įrangos pardavimu ar montavimo darbų organizavimu – jis taip pat turi įvertinti, ar konkrečiomis techninėmis sąlygomis įrenginys galės tinkamai veikti pagal paskirtį.
Byloje pirkėjas reikalavo iš saulės elektrinės pardavėjos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pagal šalių sudarytą sutartį pardavėja įsipareigojo ne tik perduoti saulės elektrinę, bet ir parengti projektinę dokumentaciją, organizuoti jos montavimo, bandymų bei paleidimo darbus.
Pirkėjo teigimu, įrengta elektrinė veikė netinkamai – dėl įtampos šuolių elektros tinkle ji atsijunginėdavo ir pagamindavo mažiau elektros energijos, nei turėtų pagal savo galią. Pardavėja laikėsi pozicijos, kad ji nebuvo įsipareigojusi atskirai įvertinti elektros tinklo suderinamumo su elektrine.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė. Jie nusprendė, kad pirkėjas neįrodė elektrinės gedimų ar trūkumų, o didžioji dalis ekspertizės metu nustatytų problemų buvo susijusios su pirkėjui priklausančio elektros tinklo techninėmis savybėmis ir konfigūracija.
Kasacinis teismas su tokiu ginčo vertinimu nesutiko. Jo išaiškinimu, kai rangovas įsipareigoja ne tik parduoti įrangą, bet ir parengti projektinę dokumentaciją bei organizuoti jos montavimo, bandymų ir paleidimo darbus, jis prisiima pareigą užtikrinti, kad įrengta elektrinė būtų tinkama naudoti pagal paskirtį.
Šios pareigos negalima vertinti neatsižvelgiant į elektros tinklo, prie kurio elektrinė prijungiama, technines savybes. Profesionalus šios srities dalyvis turi įvertinti aplinkybes, galinčias turėti įtakos įrenginio veikimui. Jeigu nustatoma, kad esamo tinklo konfigūracija gali lemti netinkamą elektrinės veikimą, rangovas privalo apie tai informuoti užsakovą ir imtis priemonių tinkamam rezultatui pasiekti.
Teismas taip pat akcentavo, kad rangovo pareiga užtikrinti darbų rezultato kokybę apima ir pareigą įsitikinti, ar pasirinktoje įrengimo vietoje egzistuoja techninės galimybės pasiekti sutartą elektrinės galingumą.
Taigi vien aplinkybė, kad netinkamą įrenginio veikimą galėjo lemti užsakovo turimo elektros tinklo ypatybės, savaime neatleidžia rangovo nuo atsakomybės. Reikšminga tai, ar rangovas, veikdamas kaip profesionalas, tinkamai įvertino šias aplinkybes ir įvykdė savo pareigas.
Nutartyje svarbus ir įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimas. Kasacinis teismas nurodė, kad užsakovas, siekiantis rangovo atsakomybės, turi įrodyti tris pagrindines aplinkybes:
- garantiniu laikotarpiu nustatyto saulės elektrinės defekto faktą;
- dėl šio defekto patirtų nuostolių faktą ir jų dydį;
- priežastinį ryšį tarp nustatyto defekto ir patirtų nuostolių.
Kita vertus, rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektas atsirado dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.
Šis išaiškinimas svarbus tuo, kad rangovas negali apsiriboti vien teiginiu, jog problemos kilo dėl užsakovo elektros tinklo savybių. Siekdamas išvengti atsakomybės, jis turi įrodyti įstatyme nurodytų aplinkybių egzistavimą. Kartu užsakovui išlieka pareiga pagrįsti patį defektą, dėl jo patirtus nuostolius ir jų priežastinį ryšį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis aktuali ne tik saulės elektrinių įrengimo ginčams. Ji atskleidžia bendresnį principą: profesionalaus rangovo atsakomybė vertinama atsižvelgiant į jo prisiimtų įsipareigojimų apimtį ir pareigą užtikrinti tinkamą darbų rezultatą.
Rangovams tai reiškia, kad prieš pradedant darbus svarbu įvertinti esamas technines sąlygas, galinčias turėti įtakos galutiniam rezultatui, o nustačius galimas kliūtis – tinkamai informuoti užsakovą ir spręsti, kokių priemonių reikia imtis. Užsakovams ši nutartis primena, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo turi būti pagrįsti įrodymais, tačiau rangovo atsakomybės negalima atmesti vien dėl to, kad problemos galimai susijusios su užsakovo turima infrastruktūra.
Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-421/2026.
