Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs režisieriaus ir aktorių baudžiamąją bylą, tarė galutinį žodį – saviraiškos laisvė negali pažeisti religinių apeigų ar iškilmių, aktorių pasirodymas buvo nesuderinamas su visuomenei priimtina ir teisės normose įtvirtinta pagarba kulto vietos ir religinių apeigų sakralumui, rimčiai bei jose dalyvaujantiems žmonėms.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. per Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventę (Žolinę), kuri yra viena svarbiausių Romos katalikų religiją išpažįstančių žmonių švenčių ir kuri dėl savo svarbos valstybės mastu yra pripažinta nedarbo diena, į Romos katalikų bažnyčią, esančią teritorijoje, kurioje gyvena daug lenkų tautinės mažumos gyventojų, kur gilios religinės tradicijos, religinių apeigų metu pagal išankstinį režisieriaus sumanymą ir veiksmo scenarijų reklamuoti vyksiančio „Zero Show“ renginio, atvyko aktoriai, apsirengę katalikų dvasininkų drabužiais, vienas iš jų vaizdavo Romos katalikų popiežių, apsirengęs drabužiais, panašiais į popiežiaus liturginius drabužius, tačiau jo veidas buvo nugrimuotas kaip juokdario.
Šiems asmenims atėjus ir sustojus bažnyčios viduryje, centriniame praėjime, ir vaizduojant dvasininkus, vienas jų, imituodamas kunigo kalbos manierą, garsiai lenkų kalba susirinkusiesiems pranešė, kad apokalipsės šiais metais nebus, ir ragino atvykti į „Zero Show“, tas, kas ateis į „Zero Show“, taps laimingas pas Dievą. Reklamuodami šou renginį, aktoriai imitavo dvasininkų liturginius veiksmus, neva šventino tikinčiuosius, vienas iš jų dalijo tikintiesiems daiktus, panašius į narkotines suktines, aiškindamas, kad tai neva šventa žolė, o dalyvavusiems apeigose atsisakius jas priimti, šiuos daiktus dėliojo greta žmonių ant bažnyčios suolų. Pamatę sąmyšį kunigai nutraukė tikinčiųjų išpažinčių klausymą, kunigas nurodytus asmenis išlydėjo pro bažnyčios duris į lauką.
Teismas, vertindamas režisieriaus ir aktorių elgesį, pažymėjo, kad skirtingose viešose vietose taikomi skirtingi elgesio standartai ir akcentavo, kad nagrinėjamu atveju religinė šventė vietos gyventojams ypač svarbi ir jos šventimas dalies to krašto gyventojų siejamas su jų tautiniu tapatumu, todėl šis klausimas yra jautresnis ir užtikrinimas jiems teisės netrukdomai atlikti religines apeigas reikalauja didesnio dėmesio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalis šventės dalyvių atlikėjų veiksmus priėmė kaip pasityčiojimą iš jų religijos ir tautinio tapatumo, dėl tokio elgesio buvo nutrauktas išpažinčių klausymas, privačios maldos, kunigas turėjo aiškintis su aktoriais dėl jų elgesio ir išlydėti juos iš bažnyčios, o išlydėjęs susirinkusiems paaiškinti, kad incidentas su šventės renginiais nesusijęs, ir raminti tikinčiuosius, konstatavo, kad buvo sutrikdytos religinės apeigos, o toks elgesys laikomas nusikalstamu baudžiamojo įstatymo prasme.
Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad religinio kulto objekte apeigų metu, kur su religinėmis apeigomis nesusiję veiksmai galimi tik bažnyčios vyresnybei leidus ir kur turi būti išlaikoma pagarba kulto vietos ir religinių apeigų sakralumui, apeigų dalyviams bei rimtis, nuteistieji (režisierius ir aktoriai) šių reikalavimų nesilaikė bei pažymėjo, kad, maža to, reklamuodami šou renginį maldos namuose, kur gausiai susirinkę žmonės šventė religines iškilmes, nuteistieji įsiterpė į tikinčiųjų religines apeigas, bažnyčios patriarchą pavaizduodami kaip juokdarį, tokiame kontekste jie naudojo tikinčiųjų garbinamus religinius simbolius, kaip antai kryžių su Nukryžiuotuoju, ir imitavo dvasininkų liturginius veiksmus, kaip antai pašventinimą.
Byloje teismui neatrodė atsitiktinė ir nuteistųjų parinkta nederama sąsaja – vienam iš jų aiškinant, kad tai šventa žolė, bažnyčioje tikintiesiems buvo dalijami daiktai, imituojantys narkotikų suktines, – tam tikros socialinės grupės žargonu taip vadinama „žolė“, – didžiosios religinės šventės – Žolinės, kuri turi visai kitą ir tikinčiųjų garbinamą prasmę, proga. Teismas konstatavo, kad tokie veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys tikinčiųjų katalikų religinės bendruomenės narių, pripažįstančių tos religinės bendruomenės taisykles, garbinimo objektus, mokymą ir institucijas bei praktikuojančių religines apeigas, orumą, beje, kuriais šiurkščiai pažeistos skirtingų pažiūrų visuomenės narių tarpusavio bendravimo normos, todėl pripažintini pavojingais ir įžūliais LR BK 171 straipsnio prasme.
Šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-511/2021
