Su viešaisiais pirkimais susiduriantys asmenys veikiausiai žino vieną iš viešųjų pirkimų vykdymo būdų – supaprastintų mažos vertės pirkimų vykdymas neskelbiamos apklausos būdu. Tokiu atveju perkančioji organizacija, vykdanti mažos vertės viešąjį pirkimą, gali viešai neskelbti apie vykdomą pirkimą, tačiau apklausti pati kelis tiekėjus rinkoje.
Sėkmingai atstovavome klientą – perkančiąją organizacija – teisminiame ginče dėl galimybės vykdyti mažos vertės viešąjį pirkimą neskelbiamos apklausos būdu. Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse buvo nurodyta, kad perkančioji organizacija apie mažos vertės pirkimus gali neskelbti, jei rinkoje yra žinomi tiekėjai, kurie gali atlikti ar pateikti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Pirmosios instancijos teismas pripažino šią taisyklių nuostatą kaip prieštaraujančią skaidrumo bei lygiateisiškumo principams ir neužtikrinančią tiekėjų konkurencijos. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas gali visai užkirsti galimybę perkančiosioms organizacijoms naudotis galimybe vykdyti mažos vertės viešuosius pirkimus neskelbiamų apklausų būdu, nors tokią teisę perkančiosioms organizacijoms suteikia LR viešųjų pirkimų įstatymas.
Vis dėl to apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors šios Taisyklių nuostatos lingvistinė išraiška nėra nepriekaištinga, kadangi, dėl panaudotų žodžių (rinka, yra / nėra žinomi teikėjai), kurių turinys nėra paaiškinamas, nėra itin tiksli ir aiški, visgi tai savaime nagrinėjamu atveju nėra pagrindas konstatuoti pažeidimo: Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje ne kartą pabrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus. Jo esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir pirkimo sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos įvykdytą supaprastintą pirkimą vertinant Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbtų Pavyzdinių taisyklių rekomenduojamų nuostatų kontekste, pagrindo konstatuoti pažeidimų, nurodytų ginčijamame atsakovo Sprendime, nebūtų: darbų pirkimas, atsižvelgiant į jo vertę, priskirtinas mažos vertės pirkimams, galėjęs būti vykdomas apklausos būdu, įvykdytas laikantis pagrindinių sąlygų, t. y. per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą buvo apklausus 3 tiekėjus.
Apibendrindama aptartą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismas o išvada, kad dėl perkančiosios organizacijos pasirinktos pirkimo vykdymo procedūros, potencialūs suinteresuoti tiekėjai buvo diskriminuojami, jiems nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose (dirbtinai nesudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai), ir tokiu būdu buvo pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nepasiektas tikslas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, kadangi ji padaryta ignoruojant dalį Viešųjų pirkimo įstatymo, Pavyzdinių taisyklių nuostatų bei byloje nustatytų faktų, iš kurių nėra galima spręsti, kad potencialūs suinteresuoti tiekėjai buvo diskriminuojami, nepasiektas tikslas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo.
Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Ne. eA-308-624/2022.
