Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) neseniai išsprendė ūkininkų ginčą, kuomet dėl ekologinio ūkio sklypo užteršimo cheminės medžiagos turinčiais augalų apsaugos produktais iš greta esančio sklypo, sklypas neteko ekologinės gamybos statuso, o tai lėmė, kad šiame sklype užauginti žieminiai kviečiai buvo parduoti kaip užauginti neekologiškame ūkyje už mažesnę kainą. Teismas laikė, kad nukentėjusio ūkininko auginamos žemės ūkio produkcijos ekonominės vertės dalies netekimas, t. y. kainų skirtumas tarp ekologiškų ir neekologiškų kviečių, laikytina žala, kuri turi būti atlyginta.
Teismas konstatavo, kad kaimyninio sklypo ūkininkas nesuvaldė gretimo ekologinio ūkio sklypo užteršimo rizikos, kadangi jam tenka ši profesinio rūpestingumo pareiga naudojant cheminį preparatą laikytis geros augalų apsaugos naudojimo praktikos ir įsitikinti, kad šio naudojimas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taigi pasak teismo, šios pareigos nesilaikymas sudaro asmens veiksmų neteisėtumą.
Nors byloje buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas visgi įvertino ir nukentėjusiojo ūkininko kaltę dėl nuostolių atsiradimo.
Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.
LAT įvertinęs teisės aktus, reguliuojančius ekologinės gamybos ūkio subjektų veiklą, išaiškino, kad nors apsaugos juostų, kad sertifikuojami plotai ir (arba) juose auginamos kultūros nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis, ekologiniame lauke įrengti ekologiškai ūkininkaujantis ūkininkas neprivalo, bet jis privalo įsivertinti užteršimo neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis riziką ir imtis priemonių.
Nagrinėjamoje byloje pasak teismo, ankstesniais metais nustačius to paties ūkininko ekologinių laukų užteršimo faktus, jo sprendimas neįrengti kitiems asmenims aiškios apsauginės juostos, laikytinas rūpestingumo stokojančiu elgesiu. Be to, ūkininkas nesiėmė pakankamų priemonių, kad informuotų gretimame žemės sklype dirbantį ūkininką apie tai, jog jo dirbamas žemės sklypas yra ekologinis, Toks elgesys kaltės prasme teismo įvertintas dideliu neatsargumu, kas sudarė pagrindą sumažinti priteistiną žalos atlyginimo dydį, kadangi ekologinio ūkio savininkas dėl didelio neatsargumo, pasireiškusio nepakankamu rūpestingumu, smarkiai prisidėjo prie žalos jam atsiradimo.
Dėl nurodytos priežasties teismas nukentėjusio ūkininko patirtų nuostolių atlyginimą sumažino 30 proc.
Šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-684/2023
