Susipažinę su Lietuvos savivaldybių tarybų kompetencijos praktiniu įgyvendinimu ar apžvelgę savivaldybių tarybų reglamentų turinį, nenustebtume šią dieną radę „dėl tvarkos“ vis dar taikomas nuostatas, reguliuojančias, t. y. ribojančias vietos politikų diskusijų trukmę šiems dalyvaujant posėdyje ir priimant sprendimus.
Dažniausiai toks diskusijų trukmės ribojimas pasireiškia reglamente nustatant, kad pvz.: „klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ ar „klausimas turi trukti ne ilgiau kaip 30 sekundžių“, „kalbėti diskusijoje tarybos nariui skiriama 1 minutė“ ar „tarybos narys savo vardu gali kalbėti iki 1 minutės“ ir pan.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dar visai neseniai išnagrinėtoje administracinėje byloje, įvertinęs vienos iš Lietuvos savivaldybių tarybos veiklos reglamento nuostatas, ribojančias tarybos nario klausimų uždavimo, pasisakymų trukmę, konstatavo, kad toks reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) 24 straipsnio 2 punktui, tačiau, kaip matyti, ši teismo žinia nepasiekė visų Lietuvos savivaldos institucijų.
LVAT šių metų kovo mėnesį pakartotinai išdėstė kategorišką teismo poziciją aptariamu klausimu – įstatyme įtvirtintos savivaldybės tarybos nario teisės savivaldybės tarybos posėdžių metu dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, be kita ko, užtikrina, kad per demokratinį atstovavimą savivaldybėse būtų tinkamai įgyvendinta iš Konstitucijos kylanti atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, taigi savivaldybių tarybos, įgyvendindamos išimtinę kompetenciją tvirtinti reglamentus, privalo užtikrinti, kad kiekvienas savivaldybės tarybos narys minėtomis teisėmis galėtų naudotis veiksmingai, t. y. kad šios jo teisės nebūtų apribotos arba nepagrįstai susiaurintos.
Pasak teismo, konkrečios savivaldybės tarybos darbo reglamentuose įtvirtinus nepagrįstas procedūrines kliūtis savivaldybės tarybos posėdžių metu savivaldybės tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, būtų apriboti ir susiaurinti konstituciniai savivaldybės tarybos nario įgaliojimai ir pažeistas VSĮ 24 straipsnio 2 punktas.
LVAT taip pat išaiškino, kad tarybos nario konstitucinė teisė ir pareiga atstovauti rinkėjams tarybos posėdžiuose negali būti apribojama ar susiaurinta tik dėl to, kad jis turi teisę dalyvauti tarybos vidinių struktūrinių padalinių, t. y. komitetų ir komisijų veikloje bei pabrėžė, kad vien nusistovėjusios praktikos aplinkybė ar faktas, kad analogiškas arba labai panašus teisinis reguliavimas yra įtvirtintas ir kitose savivaldybėse, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tokių reglamento nuostatų teisėtumą.
Tikimės, kad LVAT nuosekliai formuojama praktika paskatins likusias Lietuvos savivaldybes įvertinti, ar jų tarybos reglamente nėra įtvirtintos analogiškos aptartoms ir teismo pripažintoms prieštaraujančiomis Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui nuostatos.
Šaltiniai:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-6-968/2020;
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d.nutartis administracinėje byloje Nr. eA-425-789/2022.
