Automobilio pirkimas dažnu atveju kelia papildomų klausimų ir streso. Lietuvos teismų praktika stengiasi išspręsti dažniausiai pasitaikančias problemas ir ja vadovaujantis galime iš anksto pasisaugoti nuo galimų neaiškumų automobilio pirkimo procese.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022 nagrinėtas atvejis, kuomet pirkėjo (vartotojo) įsigytas automobilis sugedo dar galiojant garantiniam terminui. Pardavėjas pranešė pirkėjui, kad garantinis remontas nebus teikiamas, kadangi jo nuomone gedimas atsirado dėl netinkamo automobilio naudojimo. Pirkėjas nesutiko remontuoti automobilio už savo pinigus ir pardavėjui pranešė, kad vienašališkai nutraukia automobilio prikimo–pardavimo sutartį ir pareikalavo grąžinti automobilio pirkimo kainą.
Esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.
Pirkėjo (vartotojo) teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo: 1) nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) atitinkamai sumažinti kainą; 4) pirkėjas taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas jam nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 28 ir 29 punktai).
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, skirtingai nei taikant CK 6.334 straipsnį, reglamentuojantį netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu. Pirkėjo (vartotojo) teisė pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdu, yra siejama su daikto trūkumo reikšme, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai. Vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 8 dalimi, pirkėjas neturi teisės vienašališkai nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis.
Daikto trūkumo mažareikšmiškumas yra teisinė kategorija, taigi byloje nustatytų aplinkybių dėl daikto trūkumų esmės kvalifikavimas kaip mažareikšmių ar nemažareikšmių yra teisės klausimas. Įstatyme nėra įtvirtintos sąvokos „mažareikšmis“ apibrėžties. Todėl dėl daikto trūkumų vertinimo mažareikšmiškumo aspektu sprendžia ginčą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis vartotojų teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis.
Kasacinis teismas šiuo klausimu išaiškino, kad daikto trūkumas laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės. Pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas buvo mažareikšmis, tenka pardavėjui (verslininkui), kuris siekia CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos dėl daikto trūkumo mažareikšmiškumo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020, 38 ir 39 punktai).
Nagrinėjamoje byloje dėl automobilio gedimo pirkėja (vartotoja), pagal sutartį turėdama teisėtą lūkestį per nustatytą garantinį laikotarpį reikalauti pardavėjo, esant nustatytoms garantijoje sąlygoms, per protingą laikotarpį nemokamai remontuoti bei keisti automobilio detales, patyrė didelių nepatogumų, nes neteko galimybės asmeninių poreikių tenkinimui naudotis automobiliu. Taigi, pirkėja negavo to, ko siekė ir tikėjosi sudarydama automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Atsižvelgdama į šiuos pirkėjos lūkesčius, taip pat remdamasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis automobilio trūkumų šalinimo aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatavo, jog nustatyti pirkėjai priklausančio automobilio trūkumai neatitiko mažareikšmiškumo kriterijaus ir dėl to nėra pagrindo taikyti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos, ribojančios vartotojų teisių pažeidimo būdo – vienašališko sutarties nutraukimo – taikymą.
