Vartotojo santykio su verslininku teisinis reguliavimas, be to ir teismų praktika, aiškinant vartotojo teisių apsaugos mechanizmą, byloja apie vartotojų apsaugos svarbą, ypatingai šią akcentuojant banko su vartotoju sudarytos kredito sutarties atveju, atsižvelgiant į tai, kad asmuo prisiima didelės apimties ir ilgą laiką trunkančias pareigas, susijusias su finansine rizika, kurią dažnai sunku numatyti ir apibrėžti.
Kadangi vartotojas laikomas silpnesniąja sutarties šalimi, siekiant užtikrinti jo teisių apsaugą, esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui.
Sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo esant šioms sąlygoms:
pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo;
antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti;
trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais).
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal LR CK 6.2284 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus.
Praktikoje dažnai pasitaikantys atvejai – vartotojo ir verslininko ginčai dėl pernelyg didelio netesybų dydžio (pvz. kredito/paskolos sutartyje numatant sąlygą, kuria nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai).
Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz.: Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, nedidesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus.
Be to, visais finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokėjimai už finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomi.
Jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia nuo pradžių ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti, kadangi ja nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė.
