Konstitucinis teismas įvertino atstovavimo išlaidų administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose atlyginimo nacionalinį reguliavimą ir nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnį, asmens, kuriam nutraukta administracinio nusižengimo byla, nenustačius administracinio nusižengimo požymių, patirtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidos, inter alia išlaidos advokatui, atlyginamos mutatis mutandis taikant atitinkamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Visgi, vadovaujantis LR BPK 106 straipsnyje nustatytu specialiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, matyti, kad nėra nustatyta, kad, teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, be kita ko, ir tais atvejais, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, asmeniui atlyginamos jo turėtos išlaidos advokato paslaugoms.
Konstitucinis Teismas atsižvelgė ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aspektu aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, pagal kurią EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą nurodė, kad kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi, ex post facto atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą.
Teismas pabrėžė, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme, priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja.
Konstitucinis Teismas be kita ko, yra pažymėjęs ir tai, kad viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų yra teisė turėti advokatą, tokia teisė negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, o valstybės institucijos turi pareigą užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.
Atsižvelgdamas į tai, Teismas konstatavo, kad tiek iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 3021 straipsnis tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, tiek tuos pačius santykius reguliuojančios LR ANK ir LR BPK nuostatos, pagal kurias apmokamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms nėra atlyginamos net ir tais atvejais, kai teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai pasunkina asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimą, taigi prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Vadovaujantis Konstitucinio teismo išaiškinimu, kiekvienas asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo byla, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, ar kurio atžvilgiu baudžiamojoje byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis, turės teisę į išlaidų už advokato teisines paslaugas apmokėjimą.
Šaltinis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
