Naujienos - 2024.02.01
Naujienos - 2024.02.01

Su bendraturčiu valdote bendrą daiktą ir kyla nesutarimų, kurių negalite išspręsti? Išeitis tikrai yra!

Teikiant teisines paslaugas tenka bendrauti su pavargusiais, nuolatinių ginčų ir nesutarimų išsekintais klientais, kuriems turimas bendras turtas (kaip taisyklė, nekilnojamasis) kelia daugiau rūpesčio negu privilegijų.

Todėl lietuvių liaudies patarlė, kad „turtas žalos nedaro“ realiame gyvenime, deja, tikrai nepasitvirtina.

Pasitaiko nemažai atvejų, kuomet vienas iš bendraturčių yra apleidęs savo pareigą rūpintis bendru turtu, nors tokia pareiga jam kyla tiesiogiai iš įstatymo. Taip pat jau įprastos tampa situacijos, kuomet tarp bendraturčių ilgą laiką klostosi konfliktiniai santykiai, todėl net ir paprasčiausi bendro turto valdymo klausimai jiems yra tarsi kai peilis po kaklu, o kreipimasis teisinės pagalbos į advokatą yra paskutinė viltis susigrąžinti taip visų trokštamą ramybę.

Tuo atveju, jei bendraturčiai neranda sutarimo dėl bendro daikto valdymo, įstatymas numato galimybę atidalinti bendraturčio dalį iš bendro turto.

Taigi, kas gi yra tas bendraturčio dalies atidalijimas iš bendro turto?

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų – turtą atidalijus, nebelieka turto bendrumo, turtas yra atskiriamas kiekvieno iš bendraturčių asmeninėn nuosavybėn.

Atidalinti dalį iš bendro turto galite dvejais būdais:

  • Bendraturčių sutarimu, įforminant bendraturčių valią notariniu sandoriu. Šiuo atveju, būtina abiejų bendraturčių suderinta valia – susitarimas dėl turto atidalijimo būdo ir formos, su kompensacija už vienam iš bendraturčių tenkančią didesnę turto dalį ar be jos. Sandorio sudarymo atveju bendraturčiai yra laisvi suderinti tokio susitarimo sąlygas, o notaras, vykdantis valstybės jam deleguotas funkcijas, tokią bendraturčių valią tik oficialiai patvirtina.
  • Teismo keliu, vienam iš bendraturčių pareiškus ieškinį dėl turto atidalinimo. Tuo atveju, jei bendraturčiai nesutaria, vienas iš bendraturčių turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl turto atidalinimo.

Pagrindinė taisyklė, kuria teismas vadovaujasi atidalindamas bendraturčių turtą – turto atidalijimas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Todėl teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių.

Tačiau tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad toks turtas yra nedalus, pavyzdžiui, kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių, tarkim, įrengti atskirtus įėjimus bute, įrengti atskirtas patalpas ir kt. Kitais atvejais, turtas negali būti padalintas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių – dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą ir pan., tarkime, bendraturčių santykiai yra itin konfliktiški ir turto valdymas vienas kito pašonėje nebūtų racionalus, sukeltų dar daugiau įtampos ar net papildomų teisinių ginčų, kas tikrai neužtikrintų vieno pagrindinių civilinio proceso tikslų – atkurti teisinę taiką tarp bylos šalių.

Tokiais atvejais, kai turto neįmanoma padalinti natūra, vienam iš bendraturčių yra priteisiamas visas turtas, o  vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių už prarasto turto vertę gauna kompensaciją pinigais. Piniginė kompensacija turi atitikti atidalijamos turto dalies rinkos vertę. Svarbu pažymėti, jog kitas bendraturtis, nesutikdamas su pasiūlytu turto atidalijimo variantu gali teikti priešieškinį ir nurodyti jo manymu teisingiausią turto atidalijimo būdą. Tokiu atveju teismas parenka optimaliausią iš pasiūlytų variantų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti abiejų bendraturčių teises.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikos apžvalgose yra nurodęs, jog bendro turto atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą.

Turite klausimų dėl asmeniškai ar bendrai valdomo turto? Kreipkitės konsultacijos į NEXUS teisininkus telefonu, el. paštu, taip pat Facebook, Instagram ir LinkedIn profiliuose.