
Ar žinojote, jog pagal įstatymo reikalavimus, viešame registre, be kita ko, turi būti registruojamas buvusio daikto išnykimo faktas?
Teismai yra nustatę taisyklę, kad nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruotos. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį. Tuo atveju, jei statinio, dėl kurio išregistravimo vyksta ginčas, vietoje stovi naujas statinys ar jo dalis (pvz., nauji pamatai), teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, ar šis statinys (jo dalis) yra būtent tas pats statinys (jo dalis), dėl kurio išregistravimo kilo ginčas. Statinys laikomas tapačiu ir tais atvejais, jei jis rekonstruotas (rekonstruojamas) arba kapitaliai suremontuotas (remontuojamas). Nustačius šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti statinio išnykimo fakto, todėl neatsiranda pagrindas išregistruoti jį ir daiktines teises į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 44 punktas; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023, 29 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad valstybinės žemės nuomos kontekste statinio savininko teisės bendrąja prasme ir statinio savininko teisės valstybinėje žemėje, kai ją siekiama išsinuomoti, negali būti tapatinamos, nes šių teisių apimtį riboja anksčiau aptartos visuomeninės naudos ir viešojo intereso apsaugos sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas Statybos įstatymo ir poįstatyminių statybą reglamentuojančių teisės aktų normas, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei statinys nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, jis gali būti visiškai ar iš dalies atkurtas dviem būdais (dviem statybos rūšimis): 1) rekonstrukcija; 2) kapitaliniu remontu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 36, 43 punktai; 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, 37 punktas). Taigi, tais atvejais, kai statinys yra nusidėvėjęs, tik remonto ir rekonstrukcijos darbai, o ne nauja statyba reiškia statinio naudojimą pagal paskirtį Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-701/2024, 64 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024 konstatvo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimo netenkino ir ieškinį atmetė iš esmės konstatavęs, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog žuvo ar išnyko atsakovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai. Teismas nurodė, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl lengvatine tvarka sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo, ir tokiose bylose, kuriose sprendžiama dėl įpareigojimo išregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto objektus, turi būti įrodinėjamos skirtingo pobūdžio aplinkybės, todėl šios bylos ieškovė, siekdama savo reikalavimo patenkinimo, privalėjo įrodyti atsakovei priklausančių nekilnojamojo turto objektų išnykimo ar žuvimo faktą. Šiais argumentais pirmosios instancijos teismas pagrįsta grindė savo sprendimą nesivadovauti ankstesnėje civilinėje byloje Nr. e2A-521-254/2020 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir vertinimais kaip prejudiciniais faktais.