Lietuvos teisinėje sistemoje įstatymu reguliuojant sutuoktinių turto teisinį režimą, galioja iš esmės dvi pagrindinės taisyklės: pirma, kad santuokoje įgytas ar sukurtas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija) ir antra, kad nutraukiant santuoką bendras turtas sutuoktiniams yra dalintinas lygiomis dalimis (sutuoktinių lygių dalių principas).
Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš šių įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu.
Deja, vienas iš dažnų praktikoje pasitaikančių sutuoktinių ginčo pavyzdžių yra kuomet bendrai „užgyventas“ nekilnojamasis turtas yra įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu, nesant bendrosios jungtinės nuosavybės įrašo. Taigi, jei sutuoktinis teigia, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, ar toks turtas bus dalijamas nutraukiant santuoką?
Kasacinis teismas, aiškindamas aptartą normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja Civiliniame kodekse įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės nustatymo ir asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taisyklėmis.
Išvada – jei nekilnojamasis turtas registruotas nedetalizuojant jo priklausymo, tai vienareikšmiškai nenulemia turto teisinio režimo bei priklausomybės tik vienam sutuoktiniui ir nepaneigia šio turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti šią prezumpciją ir įrodyti dvi sąlygas: pirmąją, kad santuokos metu turtas įgytas už asmenines lėšas ir antrąją, kad sutuoktinis aiškiai išreiškė valią įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn, pvz. pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn.
Šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019.
