Tokia mintis neretai kyla susidūrus su negrąžintais keliais šimtais eurų, neapmokėta sąskaita ar nepavykusiu smulkiu sandoriu. Tačiau būtent dėl nedidelių sumų ginčai dažnai tampa labiausiai erzinantys – jie užima klientų laiką, kelia emocinę įtampą, o kartais atrodo, kad teisinis kelias yra per sudėtingas ar brangus, lyginant su žala, kuri buvo patirta. Vis dėlto, išeičių čia yra. Tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisė numato specialias, supaprastintas procedūras, kurios leidžia tokius ginčus spręsti greičiau, paprasčiau ir neretai – net be fizinio dalyvavimo teisme. Kitaip tariant, sistema yra pritaikyta būtent tam, kad žmogus galėtų apginti savo teises dar greičiau ir efektyviau, net ir tada, kai ginčo suma nėra didelė.
Kodėl tai svarbu? Nes praktikoje būtent „nedideli“ ginčai dažnai tampa principo klausimu – ar verta toleruoti neatsiskaitymą, ar visgi ginti savo interesus teisme. Be to, nežinojimas apie galimybes dažnai lemia, kad žmonės apskritai atsisako kreiptis į teismą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip nagrinėjami ginčai dėl nedidelių sumų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, kokie jų ypatumai ir ką svarbu žinoti kiekvienam, svarstančiam, ar verta pradėti tokį procesą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 441 straipsnis reglamentuoja ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumus. Pagal jį, bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių 5 000 Eur, nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, su tam tikromis išimtimis. Pagrindiniai šio proceso ypatumai:
- Tokios bylos dažnai nagrinėjamos be teismo posėdžio – sprendimas priimamas remiantis pateiktais dokumentais. Tačiau jei bent viena šalis nori būti išklausyta gyvai, arba teismas mato, kad to reikia, gali būti skiriamas ir įprastas posėdis.
- Teismo sprendimai tokiose bylose yra trumpesni ir paprastesni – juose nepateikiama ilga teisinė analizė, teismo motyvai pateikiami sutrumpintai.
- Pats procesas vyksta greičiau, nes nėra ilgo pasirengimo etapo – šalys nesikeičia papildomais dokumentais kelis kartus, kaip įprastose bylose (nėra dublikų, triplikų stadijos ir pan.)
Kaip turėtų vykti procesas, jei ginčo metu ginčo vertė padidėjo? Įsivaizduokime situaciją, kad asmuo kreipiasi į teismą dėl 4 500 Eur skolos priteisimo. Kadangi suma neviršija 5 000 Eur, byla pradedama nagrinėti supaprastinta tvarka, tikėtina, rašytinio proceso būdu, be teismo posėdžio. Tačiau proceso metu paaiškėja papildomos aplinkybės, ir, pavyzdžiui, ieškovas patikslina ieškinį ir papildomai pareikalauja dar 1 000 Eur nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju bendra ginčo suma jau viršija 5 000 Eur ribą, taikomą ginčams dėl nedidelių sumų. CPK nedetalizuoja, kaip elgtis, jei ginčo vertė pasikeičia proceso metu. Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, jei ieškinio dalykas keičiamas ar papildomas taip, kad ieškinio suma tampa didesnė nei 5000 Eur, arba pareiškiamas didesnės vertės priešinis ieškinys, ginčas turėtų būti toliau nagrinėjamas pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles (nebe pagal supaprastintas), tam kad užtikrinti, jog teismas galėtų nustatyti tikrąją tiesą, bei proceso metu nebūtų pažeidžiami civiliniame procese labai svarbūs rungimosi ir lygiateisiškumo principai. Tuo tarpu, jei įvyksta priešinga situacija ir ginčo vertė proceso metu sumažėja, galima pereiti prie ginčo nagrinėjimo supaprastinta tvarka.
Šios kategorijos bylos paskirstomos nagrinėti centralizuoto paskirstymo būdu. Tai reiškia, kad bylos, kurios apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurioms netaikomos išimtinio teismingumo taisyklės, paskirstomos naudojantis kompiuterine programa apylinkių teismams arba jų rūmams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį. Teismų sprendimai šios kategorijos bylose skundžiami apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą įprastai nagrinėja vienas teisėjas, nebent teismo pirmininkas nusprendžia sudaryti trijų teisėjų kolegiją.
Svarbu pabrėžti, kad savo teises dėl neatgautų nedidelių sumų galima efektyviai ginti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Net jei skolininkas yra įsikūręs kitoje valstybėje narėje, tai nereiškia, kad skolos išieškojimas tampa sudėtingas ar neįmanomas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2421 nustato Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, skirtą tarpvalstybiniams civiliniams ir komerciniams ginčams, kai ieškinio suma, neskaičiuojant palūkanų ir išlaidų, neviršija 5 000 Eur. Šis reglamentas taikomas visose ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją.
Pagrindinis šios procedūros tikslas – supaprastinti ir pagreitinti tarpvalstybinių ginčų sprendimą. Teismų sprendimai, priimti pagal šią procedūrą, automatiškai pripažįstami ir vykdomi kitose valstybėse narėse. Reglamentas taikomas tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose. Procesas dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje siektinos prisiteisti skolos prasideda gana paprastai – ieškovas užpildo specialią Reglamente pateiktą formą ir pateikia ją kartu su dokumentais, pagrindžiančiais reikalavimą. Gavęs ieškinį, atsakovo gyvenamosios ar buveinės vietos teismas per dvi savaites informuoja kitą šalį. Tuomet atsakovas turi 30 dienų pateikti savo atsiliepimą. Gavęs visą informaciją, teismas per 30 dienų priima galutinį sprendimą. Dažniausiai viskas vyksta raštu, be fizinių posėdžių, taip tausojant šalių pinigus, laiką ir supaprastinant visą procesą, kas yra itin svarbu tarpvalstybiniuose ginčuose. Regamento užtikrinama procedūra leidžia išvengti papildomų išlaidų ir apsunkinto dalyvavimo užsienio valstybės teismo procese. Kreipiantis į užsienio valstybės teismą Reglamento pagrindu, galima tikėtis, jog užsienyje esantis teismas jūsų bylą išnagrinės paprastai ir efektyviai, net nepaisant to, kad ginčas yra tarpvalstybinio pobūdžio.
