Vienoje Nexus atstovautų civilinių bylų ginčas kilo tarp itin artimų asmenų – dukters (ieškovės) ir atsakovės (motinos). Duktė įrodinėjo, kad motina leido jai renovuoti namą, t. y. įrengti antrą aukštą name (padidinti antro aukšto plotą, pakeisti stogą ir įrengti vidų), o motina po tokių namo dalies pagerinimų pasižadėjo perleisti dukteriai nuosavybės teises, padovanodama namo antro aukšto patalpas. Motinos pozicija buvo ta, kad sutikimo perleisti patalpas dukteriai niekada nedavė.
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tuo laikotarpiu, kuomet buvo atlikti namo statybos darbai, atsakovė buvo pripažinta neveiksnia, todėl bet kokie sandoriai su ja buvo nevalidūs (negalimi). Teismas nustatė, kad neveiksnaus asmens vardu sudaromi sandoriai turėjo būti sudaromi per globėją.
Viena vertus, byloje apklausiamas globėjas patvirtino, jog ieškovė atliko rekonstrukciją, taip pat globėjas nurodė, kad prie rekonstrukcijos darbų netgi pats prisidėjo lėšomis ir darbu. Tačiau teismas nustatė, kad pagal Civilinio kodekso reikalavimus, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės, visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad globėjas ir jo artimieji giminaičiai pagal įstatymo reikalavimus taip pat negali sudaryti jokių sandorių su savo globotiniu, nes tai galėtų kelti interesų konfliktą. Išimtis taikoma tik tada, kai toks sandoris yra naudingas globotiniui, pavyzdžiui, kai turtas yra dovanojamas globotiniui, jei tai atitinka jo interesus.
Taigi, teismo buvo pripažinta, kad tiek naudojimuisi atsakovės nekilnojamuoju turtu, tik leidimo turto pagerinimams atlikti, buvo būtinas ne tik globėjo sutikimas, bet ir teismo leidimas, nes turto pagerinimai ne tik turi įtakos turto vertei, tačiau gali sukurti ir atitinkamas prievoles turto savininkui (pvz., pareigą kompensuoti pagerinimo išlaidas), todėl, siekiant tinkamai užtikrinti neveiksnaus asmens interesus, ne tik globėjas, bet ir teismas turi turėti galimybę tinkamai įvertinti sandorio, susijusio su neveiksnaus asmens nekilnojamuoju turtu atitikimą neveiksnaus asmens interesams, taip pat įvertinti, kokio pobūdžio ir masto pagerinimus su neveiksnaus asmens turtu ketina atlikti jo turtu besinaudojantis asmuo, ar tokie pagerinimai būtini, turto savininkui naudingi ir kokia apimtimi (mastu) sukuriama turto savininkui pagerinimo išlaidų atlyginimo prievolė, ko, nagrinėtos bylos atveju nebuvo padaryta.
Kadangi tokio teismo leidimo gauta nebuvo, atsakovė dėl neveiksnumo pati duoti sutikimo nei perleisti turtą, nei leisti naudotis neatlygintinai savo dukrai negalėjo. Susitarimai su neveiksniu asmeniu tol, kol jam nustatytas neveiksnumas, teisiškai nėra galimi.
Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad 2011 m., kuomet atsakovės veiksnumas teismo sprendimu vėl buvo atkurtas, dukters investuotos lėšos į namą galėtų būti laikomos atsakovės be teisinio pagrindo gautais pagerinimais, nes atsakovė neprieštaravo, jog ieškovė naudotųsi namo antru aukštu, taip pat turėjo galimybę matyti ir atliekamus remonto darbus ir jiems neprieštaravo, tačiau ieškovė šios bylos atveju neįrodė, jog po motinos neveiksnumo atkūrimo ji būtų patyrusi kokių nors išlaidų, kurias būtų galima priskirti konkretiems namo pagerinimams.
Parengta pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2223-925/2025.
