Tėvams nesusitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Šiuo atveju, svarbu pažymėti, kad teismo sprendimas yra privalomas ne tik atskirai gyvenančiam vienam iš tėvų, bet ir tėvui ar motinai, su kuriuo gyvena vaikas.
Deja, net ir detalus ir aiškus teismo sprendimas neužkerta kelio bendravimo su vaiku vykdymo procese išvengti tėvų ginčų, dėl to įstatymų leidėjas numatė atsakomybės taikymo kaltajai šaliai galimybę. Taigi, kokios galimos neigiamos pasekmės, atsakomybė vienam iš tėvų, piktnaudžiaujančiam savo valdžia?
Teismų praktikoje teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Išimtiniais atvejais, vienam iš tėvų nevykdant bendravimo su vaiku pareigos, laikoma, kad yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl kaip kraštutinė priemonė gali būti taikomas tėvų valdžios apribojimas.
Įprasta praktika bendravimo su vaiku pareigos nevykdymo atveju kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, o nesėkmės atveju ir prašyti teismo vaiko interesus pažeidžiančiam tėvui (motinai) taikyti teismo sprendimo nevykdymo sankciją – skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
Svarbu pažymėti, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.
Teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas pvz. vaiko nenoru susitikti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), kuris suformuotas vaiko interesus pažeidžiančiu būdu, kai vaikas atkartoja vieno iš tėvų atsiribojantį elgesį ar, kuomet vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, tiesiog neskatina vaiko bendrauti su skyrium gyvenančiuoju.
Teismai spręsdami, kuris visgi iš tėvų piktnaudžiauja savo valdžia, pirmiausiai vertina ar tėvai pakankamai bendradarbiavo vykdydami bendravimo su vaiku tvarką ir konstatavę, kad abu tėvai nesikooperavo, sankcijų netaiko.
Šaltiniai:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020.
