Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.
Deja, nors profesinės karo tarnybos sutartis (PKT sutartis) sudaroma savanoriškai, Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, sudaręs kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.
Svarbios priežastys kario iniciatyva nutraukti PKT sutartį prieš terminą nustatytos Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 „Dėl Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 2 punkte diferencijuotos tarnybos sutarties nutraukimo prieš terminą priežastys (pagal tai, ar priežastys nutraukti anksčiau termino PKT sutartį (ne)priklauso nuo kario valios ir ar yra (ne)pašalinamos).
Aprašo 3 punkte taip pat nustatyta galimybė kariams savo iniciatyva nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą egzistuojant ir kitoms, svarbiomis pripažintomis, priežastims.
Šiek tiek daugiau nei vienerius minėtos Aprašo 3 punkto taikymo buvo atsisakyta, kadangi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2022 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-277 „Dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo kario iniciatyva prieš sutartyje įsipareigotą terminą sustabdymo“ iš esmės buvo sustabdytas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimas kario iniciatyva prieš kario sutartyje įsipareigotą terminą, išskyrus atvejus, numatytus Aprašo 2 punkte, arba esant kitoms, nuo kario valios nepriklausančioms ir nepašalinamoms aplinkybėms.
Nuo 2023 m. balandžio 19 d. minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios, taigi galima teigti, kad kariams sugrąžinta apeliuoti į jų individualų atvejį ir inicijuoti PKT sutarčių nutraukimą esant subjektyvioms priežastims.
Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, norėtume atkreipti dėmesį, kad kariui išreiškus norą nutraukti PKT sutartį prieš terminą, Krašto apsaugos ministrui aprašo 3 punkte suteikta diskrecija reiškia pastarojo teisę, bet ne pareigą tokius karių prašymus tenkinti. Krašto apsaugos ministras kiekvienu individualiu atveju sprendžia, ar atvejis laikytinas svarbiu nutraukti kario tarnybą.
Teismų praktikoje rastina Aprašo 3 punkto taikymo pavyzdžių, kuomet kariams siekiantiems savo iniciatyva nutraukti tarnybą prieš PKT sutartyje įsipareigotą terminą Krašto apsaugos ministro svarbiomis priežastimis pripažintos subjektyvaus pobūdžio ir netgi jokiais dokumentais nepagrįstos aplinkybės, tokios, kaip kario neigiamas požiūris į žudymą ir ginklo naudojimą, motyvacijos tarnauti profesinėje karo tarnyboje praradimas, pasiūlymas dirbti kitą darbą, kuriame karys galėtų save realizuoti, atskleisti ir turėti perspektyvų toliau siekti karjeros ir pan.
Atsižvelgiant į pastarąją bei dabartinę pasaulio politinę situaciją, manytina, kad Aprašo 3 punkto taikymas šiomis dienomis gali ir nepasižymėti iki šiol buvusia teisinio reguliavimo taikymo tolerancija, visgi kartu pažymime, kad vadovaujantis teismų praktika, krašto apsaugos ministrui įgyvendinant savo nuožiūros laisvę ir sprendžiant, ar kario karinė tarnyba valstybei gali būti aukščiau konstitucinės kario teisės laisvai pasirinkti darbą, turėtų būti vadovaujamasi proporcingumo principu, bei įvertinant būtinumo elemento egzistavimą ginčytinoje situacijoje.