Pokeris tapo itin populiariu laisvalaikio praleidimo būdu. Tačiau norint mokyti ir mokytis šio žaidimo subtilybių, būtina atskirti žinių troškimą nuo noro užsidirbti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo daug atgarsio sulaukusią bylą dėl pokerio mokymo sutarties aiškinimo. Pokerio mokymo sutartimi ieškovai įsipareigojo suteikti žaidėjui (atsakovui) visą savo turimą mokytis reikalingą medžiagą, suteikti žaidėjui žaidimui reikalingas lėšas, nupirkti arba duoti visas reikalingas programas, kurios reikalingos mokytis ir pelningai žaisti. Žaidėjas įsipareigojo sužaisti 50 000 žaidimų, dalytis pelną, kuris bus gautas mokymo laikotarpiu, taip pat ir „RakeBack“ (mokesčių grąžą) su mokytojais santykiu 60/40 mokytojų naudai, žaisti tik mokytojų nurodytus žaidimus ir nurodytą stalų skaičių, be atskiro mokytojų leidimo neviršyti dviejų stalų skaičiaus, būti atrandamas Sharkscope.com svetainėje bei pokerio kambario platformoje, mokytojams pareikalavus, pateikti žaidimų ir pinigų pervedimų auditą bei rankų istoriją („hand-history“), nesidalyti suteikta mokomąja medžiaga su trečiąja šalimi, nepažeisti pokerio kambario paslaugų teikimo sąlygų, suteikti mokytojams visus prisijungimo prie pokerio kambario sąskaitos duomenis. Žaidėjas turėjo teisę nutraukti sutartį, jei mokytojai netinkamai vykdo savo pareigas arba jei jis nebegali tęsti Sutarties vykdymo dėl ligos ar traumos (būtinas įrodymas). Sužaidęs sutartą žaidimų skaičių žaidėjas negalėjo pabaigti sutarties nuostolingai. Susidarius tokiai situacijai, žaidėjas galėjo būti toliau finansuojamas, iki nuostolis bus lygus 0 arba bus pasiekiamas tam tikras pelnas abipusiu susitarimu, arba grąžinti mokytojams priklausančią pinigų dalį pagal pasirašytą vekselį. Žaidėjas (atsakovas) galiausiai nutraukė šią sutartį, tačiau liko skolingas ieškovams dalį jų investuotų piniginių lėšų. Ieškovų vertinimu, tarp šalių susiklostė mišrūs teisiniai santykiai – sutartiniai mokymo paslaugų teisiniai santykiai bei paskolos teisiniai santykiai (perduotos lėšos, kurias atsakovas įsipareigojo grąžinti).

Teismai pažymėjo, kad, priešingai nei teigia ieškovai, tikrieji šalių ketinimai ir sutarties tikslas buvo bendras pelno siekimas ieškovams investuojant savo asmenines lėšas, laiką ir žinias, išmokant atsakovą, o atsakovui – darbo jėgą, tad sutartis iš esmės atitinka jungtinės veiklos sutarties sampratą – šalys kooperuoja turtą (mokytojai finansuoja lošimus), darbą (mokinys žaidžia pokerį už pinigus) bei žinias (naudojamos mokytojų ir mokinio žinios); tokia kooperacija siekiamas tikslas – pelnas iš pokerio žaidimo.

Vis dėl to jungtinės veiklos sutartis negali prieštarauti įstatymams. LR CK 6.243 straipsnis įtvirtina, kad lošimo ir lažybų pagrindu jokios prievolės neatsiranda. Su lošimu ir lažybomis susiję reikalavimai teisme neginami, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad nors ieškovai neorganizavo azartinių lošimų, pagal ginčo sutartį su ieškovais atsakovas ieškovų nurodymu turėjo lošti nuotolinius pokerio žaidimus „Pokerstars“ platformoje, t. y. lošimų veiklos vykdytojų interneto svetainėse, kurios yra įtrauktos į Nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą, viešai skelbiamą Lošimų priežiūros tarnybos interneto puslapyje; ginčo sutartį buvo draudžiama nutraukti, išskyrus ligos atvejus, taip pat nustatytas privalomas žaidimų skaičius; atsakovo sėkmės atveju ieškovai gauna pelną, o nesėkmės atveju – atsakovui lieka skola. Šios aplinkybės rodo, kad ginčo sutartimi, be kita ko, buvo skatinami azartiniai lošimai. Tad kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors ginčo sutarties dalykas yra kompleksinis ir turi įstatymams neprieštaraujančių elementų (mokymas žaisti pokerį savaime nėra neteisėtas), tačiau, esant nustatytam įstatymams prieštaraujančiam sutarties tikslui, visa sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir dėl to negalioja.

Šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021