Naujienos - 2020.06.09
Naujienos - 2020.06.09

Pirmieji privalomosios mediacijos žingsniai teismų praktikoje

Įsigaliojus privalomosios mediacijos šeimos ginčuose naujovėms, teismų praktikoje jau galime rasti šių normų taikymo pavyzdžių, kuomet šalims, nesilaikiusioms privalomos alternatyvios ginčų sprendimų procedūros šeimos ginčuose, teismai atsisako priimti ieškinius, todėl, siekiant išvengti klaidų kreipiantis į teismą, pateikiame aktualios apeliacinės instancijos teismų praktikos apžvalgą.
Pasinaudojimo privalomąja mediacija faktas įrodytinas teismui pateikiant mediatoriaus išduotą dokumentą, pažymą dėl įstatyme nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąją mediacija įvykdymo.
Kita vertus, pateikus kitus įrodymus apie kreipimąsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo, t. y. bandymą inicijuoti privalomą mediacijos procesą, taip pat įrodymus, jog mediacijos procesu pasinaudoti nepavyko, kadangi nebuvo žinoma kitos šalies gyvenamoji vieta, teismas laikė, kad šalis tinkamai atliko įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti privalomos mediacijos procesą, sprendė, kad ieškinys tokiu atveju priimtinas nagrinėti.
Apeliacinės instancijos teismas ne kartą pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nėra įtvirtinta jokių išimčių dėl privalomosios mediacijos netaikymo smurto artimoje aplinkoje, sunkios finansinės padėties, ar kitų, asmens manymu, ribotų galimybių pasinaudoti mediacija situacijų atžvilgiu, todėl ginčo šalys, galėdamos susitarti dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos, privalo pasinaudoti privalomąja mediacija.
Kartu teismas pažymėjo, jog mediacija yra grindžiama savanoriškumo principu, dėl ko asmenys gali bet kada pasitraukti iš mediacijos proceso ir tokiu atveju bus laikoma, kad privalomosios mediacijos pareiga yra realizuota ir šalis gali kreiptis į teismą.
Kitoje byloje teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo dydžio, kuris buvo priteistas ankstesniu teismo sprendimu, priimtu prieš įsigaliojant Mediacijos įstatymo pataisoms, nustatančioms privalomąją mediaciją šeimos ginčuose, pakeitimo, jo padidinimo, nurodė, kad ginčui taikoma privalomoji mediacija neatsižvelgiant į pirmojo ginčo išsprendimo momentą.
Dažnu atveju, šalys, klaidingai manydamos, kad nesudarius santuokos, nebuvus partnerystės, ar nevedus bendro ūkio, kad kreipimasis į teismą išimtinai susijęs tik su vaiko interesų užtikrinimu, ar, kad šalis dėl vaikų materialinio išlaikymo teikimo sieja tik prievoliniai teisiniai santykiai ir dėl to, klaidingai teigdamos, kad ginčo šalių santykiai nepatenka į šeimos santykių teisinio reguliavimo sritį, nepasinaudoja privalomąja mediacija, todėl pirmosios instancijos teismai atsisako priimti ieškinius dėl minėto reikalavimo neįvykdymo.
Apeliacinės instancijos teismai pritarė tokiai praktikai ir konstatavo šalių pareigą naudotis privalomąja mediacija, nes spręstini klausimai priskiriami šeimos teises institutui ir pabrėžė, kad šeimos ginčų sąvoka yra platesnė nei santuokos juridinis faktas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė daug teisinių diskusijų kėlusį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pvz. laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo) privalomosios mediacijos šeimos ginče atveju.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, o jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
Kitoje byloje dėl išlaikymo priteisimo teismas išaiškino, kad kreditoriui kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (dėl išlaikymo priteisimo) bei prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones (priteisti laikinąjį išlaikymą), t. y. kreditoriui kreipiantis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka privaloma mediacija netaikytina, todėl tokiu atveju, aplinkybė, kad šalių ginčas tokioje byloje dėl išlaikymo priteisimo nebuvo nagrinėjamas taikant privalomos mediacijos procedūrą nesudaro pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones.

#NEXUS #Mediacija #Teismųpraktika

Įsigaliojus privalomosios mediacijos šeimos ginčuose naujovėms, teismų praktikoje jau galime rasti šių normų taikymo pavyzdžių, kuomet šalims, nesilaikiusioms privalomos alternatyvios ginčų sprendimų procedūros šeimos ginčuose, teismai atsisako priimti ieškinius, todėl, siekiant išvengti klaidų kreipiantis į teismą, pateikiame aktualios apeliacinės instancijos teismų praktikos apžvalgą.
Pasinaudojimo privalomąja mediacija faktas įrodytinas teismui pateikiant mediatoriaus išduotą dokumentą, pažymą dėl įstatyme nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąją mediacija įvykdymo.
Kita vertus, pateikus kitus įrodymus apie kreipimąsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo, t. y. bandymą inicijuoti privalomą mediacijos procesą, taip pat įrodymus, jog mediacijos procesu pasinaudoti nepavyko, kadangi nebuvo žinoma kitos šalies gyvenamoji vieta, teismas laikė, kad šalis tinkamai atliko įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti privalomos mediacijos procesą, sprendė, kad ieškinys tokiu atveju priimtinas nagrinėti.
Apeliacinės instancijos teismas ne kartą pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nėra įtvirtinta jokių išimčių dėl privalomosios mediacijos netaikymo smurto artimoje aplinkoje, sunkios finansinės padėties, ar kitų, asmens manymu, ribotų galimybių pasinaudoti mediacija situacijų atžvilgiu, todėl ginčo šalys, galėdamos susitarti dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos, privalo pasinaudoti privalomąja mediacija.
Kartu teismas pažymėjo, jog mediacija yra grindžiama savanoriškumo principu, dėl ko asmenys gali bet kada pasitraukti iš mediacijos proceso ir tokiu atveju bus laikoma, kad privalomosios mediacijos pareiga yra realizuota ir šalis gali kreiptis į teismą.
Kitoje byloje teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo dydžio, kuris buvo priteistas ankstesniu teismo sprendimu, priimtu prieš įsigaliojant Mediacijos įstatymo pataisoms, nustatančioms privalomąją mediaciją šeimos ginčuose, pakeitimo, jo padidinimo, nurodė, kad ginčui taikoma privalomoji mediacija neatsižvelgiant į pirmojo ginčo išsprendimo momentą.
Dažnu atveju, šalys, klaidingai manydamos, kad nesudarius santuokos, nebuvus partnerystės, ar nevedus bendro ūkio, kad kreipimasis į teismą išimtinai susijęs tik su vaiko interesų užtikrinimu, ar, kad šalis dėl vaikų materialinio išlaikymo teikimo sieja tik prievoliniai teisiniai santykiai ir dėl to, klaidingai teigdamos, kad ginčo šalių santykiai nepatenka į šeimos santykių teisinio reguliavimo sritį, nepasinaudoja privalomąja mediacija, todėl pirmosios instancijos teismai atsisako priimti ieškinius dėl minėto reikalavimo neįvykdymo.
Apeliacinės instancijos teismai pritarė tokiai praktikai ir konstatavo šalių pareigą naudotis privalomąja mediacija, nes spręstini klausimai priskiriami šeimos teises institutui ir pabrėžė, kad šeimos ginčų sąvoka yra platesnė nei santuokos juridinis faktas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė daug teisinių diskusijų kėlusį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pvz. laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo) privalomosios mediacijos šeimos ginče atveju.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, o jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
Kitoje byloje dėl išlaikymo priteisimo teismas išaiškino, kad kreditoriui kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (dėl išlaikymo priteisimo) bei prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones (priteisti laikinąjį išlaikymą), t. y. kreditoriui kreipiantis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka privaloma mediacija netaikytina, todėl tokiu atveju, aplinkybė, kad šalių ginčas tokioje byloje dėl išlaikymo priteisimo nebuvo nagrinėjamas taikant privalomos mediacijos procedūrą nesudaro pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones.

#NEXUS #Mediacija #Teismųpraktika

I am text block. Click edit button to change this text. Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.