Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje yra įtvirtinti du paveldėjimo pagrindai: pagal testamentą ir pagal įstatymą. Paveldėjimas pagal testamentą yra iš esmės paprasčiausiais būdas sureguliuoti paveldėjimo teisinius santykius, kadangi palikėjas (testatorius) savo nuožiūra sprendžia, kas turės teisę priimti konkretų palikimą po jo mirties (išskyrus privalomąją palikimo dalį). Paveldėjimas pagal įstatymą yra išimtinai siejamas su kraujo giminystės ryšiu tarp įpėdinio ir palikėjo (išskyrus, kai palikimą atitinkamais atvejais privalo priimti valstybė).
Nors šiai dienai visuomenės informavimo priemonėse plačiai viešinama informacija apie įstatymu nustatytą reikalavimą priimti palikimą (kreiptis į notarą ar faktiškai pradėti šį turtą valdyti) per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momento), iki šiol šis terminas įpėdinių dažnai yra paleidžiamas. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (LR CK) yra numatyta galimybė prašyti šį terminą atnaujinti, tačiau, įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Termino palikimui priimti svarba grindžiama būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą.
Bylų pavyzdžiai rodo, kad teismai, spręsdami dėl termino atnaujinimo vertina ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, bei kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Asmens gyvenimo kitoje valstybėje faktas, taip pat ir asmens nebendravimas su palikėju ar nežinojimas apie artimojo mirtį, taigi ir palikimo atsiradimą, netgi tuo atveju, kai kiti įpėdiniai apie tai nepraneša, teismų netraktuojami kaip objektyvios priežastys, trukdžiusios priimti palikimą laiku.
Iš fizinio asmens perspektyvos, svarbu paminėti bendrą taisyklę, kad įpėdiniais gali būti asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu ar gimė po palikimo atsiradimo momento. Deja, gyvenime pasitaiko situacijų, kuomet pvz., testamento sudarymo atveju, įpėdinis miršta anksčiau už testatorių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiu atveju tarp asmens, mirusio anksčiau negu testatorius ir testatoriaus, paveldėjimo teisiniai santykiai neatsiranda, todėl testamentu paskirtas turtas ar jo dalis gali būti paveldimi tik pagal įstatymą.
LR CK yra nustatytos 6 įpėdinių eilės, nustatant asmens pakankamą giminystės ryšį paveldėti palikimą pagal įstatymą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad įpėdinių eilių sąrašas siekia ganėtinai tolimą giminystės ryšį palikimui priimti, visgi praktikoje ne kartą teko susidurti su situacija, kuomet giminaitis, norintis priimti palikimą negali to padaryti, kadangi pagal įstatymų leidėją jo ryšys yra per tolimas. Deja, įpėdinių sąrašas yra baigtinis, o LR CK nėra numatyta jokių išimčių šį sąrašą išplėsti. Tokiais atvejais, palikimą privalo priimti specifinis paveldėjimo teisinių santykių subjektas – valstybė.
Kasacinio teismo praktikoje paaiškinta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė.
LR CK nustatyta palikimo priėmimo eiliškumo tvarka: antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė; trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Visgi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje akcentavo palikimą sudarančio turto priklausymo konkrečiam savininkui svarbą išaiškinęs, kad palikimo priėmimui yra svarbus ne pats pirmesnės eilės įpėdinių egzistavimo faktas, tačiau šių įpėdinių neatliekami veiksmai dėl palikimo priėmimo, bei nurodęs, kad pirmesnės eilės įpėdinio buvimas nėra pagrindas notarui atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą paskesnės eilės įpėdiniui, išreiškusiam norą priimti palikimą.
Į Advokatų profesinę bendriją besikreipiantiems klientams dažnai kyla klausimas – ar turi teisę paveldėti giminaitis, kuris nepalaikė jokių ryšių su mirusiuoju ar veda netinkamą gyvenimo būdą. Kadangi esminė sąlyga paveldėti pagal įstatymą yra atitinkamo laipsnio kraujo giminystės ryšio buvimas su palikėju, be to įstatymu nenustatyta jokių papildomų sąlygų asmenims, turintiems teisę paveldėti pagal įstatymą, įpėdinio santykiai su palikėju (bendravimo dažnumas, trukmė, intensyvumas ir pan.) vertintini tik moralės požiūriu ir neįtakoja paveldėjimo teisės.
Visgi LR CK numatyta, kad neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą asmenys, kurie tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į šių asmenų gyvybę, tyčia sudarė tokias sąlygas, kad palikėjas iki pat savo mirties neturėjo galimybės sudaryti testamento, jį panaikinti ar pakeisti, apgaule, grasinimais, prievarta privertė palikėją sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudarytą testamentą, privertė įpėdinį atsisakyti palikimo, slėpė, klastojo ar sunaikino testamentą.
Šaltiniai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-421/2016, 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023, 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2024.
