Naujienos - 2020.08.18
Naujienos - 2020.08.18

Pareigos ginti valstybę ar individualių interesų prioritetas?

Lietuvos Respublikos Seimui 2015 metais atnaujinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą dauguma jaunuolių susidūrė su nauju gyvenimo iššūkiu – šaukimu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Vis dėlto, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (KPĮ) 15 straipsniu įstatymų leidėjas, asmeniui, pašauktam atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, numatė galimybę individualia tvarka šią tarnybą atidėti.

Dažnu atveju, karo prievolininkai prašo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą savo poziciją motyvuodami darbo santykių egzistavimu bei kitų finansinių įsipareigojimų buvimu ir vadovaudamiesi KPĮ 15 str. 1 d. 14 p., kuriame nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama karo prievolininkams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, kuriems atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.

Kadangi teisės aktai neįtvirtina sąrašo atvejų, kai dėl minėtosios karo tarnybos atlikimo galinti kilti žala būtų pripažįstama neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir kurios būtų galima išvengti, jeigu tarnyba būtų atliekama kitu metu, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu atveju galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir kurios būtų galima išvengti, jeigu asmuo tarnybą atliktų kitu metu.

Vis dėlto, apžvelgus teismų praktiką matyti, kad teismai, pripažindami dėl šaukimo karo prievolininko realius finansinius nuostolius ir nepatogumus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o šio intereso institutas pabrėžia viešojo intereso prioritetą prieš individualių subjektų privačius interesus.

Teismai tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad potencialiai patiriama neproporcingai didelė žala teisės aktais nėra preziumuojama, todėl kiekvienu atveju karo prievolininkas, teikdamas prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą turi motyvuotai pagrįsti galimą neproporcingai didelę žalą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tesimų sprendimuose pažymima, kad reikia pagrįsti ne konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimą, bet dėl karo tarnybos atlikimo kylančią žalą, jos mastą, priežastinį ryšį tarp asmens pašaukimo atlikti tarnybą ir žalos atsiradimo bei šios žalos išvengimą (sumažinimą) tarnybą atliekant kitu metu. Neproporcingai didelė žala asmeniniams prievolininko ar visuomeniniams interesams turėtų realiai egzistuoti ir galėtų būti konstatuojama tik gavus atitinkamus duomenis (įrodymus), iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, jog dėl to prievolininkas patirtų tokio masto žalą, kurį nepataisomai neigiamai paveiktų jo (jo artimųjų) ateitį, keltų realų pavojų sveikatai, gyvybei ir pan.

Teismų išaiškinta, kad turimas darbas, finansiniai įsipareigojimai savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos atsiradimo fakto bei nurodyta, kad šaukimai atlikti karo prievolę atnaujinti 2015 metais, todėl, prieš planuodami karjerą ir asmeninį gyvenimą bei prisiimdami įsipareigojimus, jaunuoliai turi įvertinti galimą riziką patekti į šauktinių sąrašus ir galimybę atlikti karo tarnybą savo noru pasirenkant tarnybos vietą ir laiką. Karo prievolininkas, žinodamas apie būsimą karo tarnybą, pats sprendžia dėl galimų nuostolių minimizavimo ir prisiimtų įsipareigojimų modifikavimo. Ekonomiškai nepagrįsto ir neracionalaus elgesio sukeltos pasekmės nelaikytinos didele žala asmeniniams interesams, galinčia sąlygoti karo tarnybos atidėjimą.