Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-1120/2024 spręstas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių vieno iš tėvų pareigą kompensuoti kito iš tėvų patirtas nepilnamečio vaiko papildomo išlaikymo išlaidas, dėl kurių susitarta sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, aiškinimo ir taikymo.
Nutraukiant santuoką visada išsprendžiamas klausimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Ne visada galima iš anksto numatyti, kokias sveikatos išlaidas gali patirti vaikas, todėl ši kasacinio teismo nutartis yra aktuali visiems, susitariantiems dėl papildomų būtinųjų vaiko išlaikymo išlaidų atlyginimo tvarkos.
Nagrinėtos bylos atveju šalys nutraukė santuoką, teisme buvo patvirtinta sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Pareiškėja pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Sutarties 1.4 punktą. Byloje kilo ginčas tarp pareiškėjų dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų, susijusių su papildomų būtinųjų pareiškėjų nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų padengimu, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjai Sutarties 1.4–1.6 punktuose nustatė, jog: „Tėvai susitaria lygiomis dalimis apmokėti papildomas būtinąsias dukters <…> išlaikymo išlaidas, t. y.: būtinąsias ir valstybės nekompensuojamas medicinines sveikatos priežiūros išlaidas (tokias kaip stomatologo, odontologo, regėjimo priežiūros ir/ar gydymo, mokamo sanatorinio valstybės nekompensuojamo gydymo, mokamų valstybės nekompensuojamų medicininių tyrimų ir pan.)“ (Sutarties 1.4 punktas). „Apie sutarties 1.4 punkte nurodytas išlaidas turi būti pranešama Tėvui/Motinai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, išskyrus skubią medicininę pagalbą. Sutarties 1.4 punkte nurodytas išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti pagrįsti medicininiais dokumentais“ (Sutarties 1.5 punktas). „Tėvas/Motina Sutarties 1.4 punkte nurodytas išlaidas sumoka Motinai/Tėvui per 5 darbo dienas po išlaidas patvirtinančių dokumentų jam/jai pateikimo. Išlaidas pagrindžiančius dokumentus Tėvai vienas kitam pateikia elektroniniu paštu ar kitu Tėvų konkrečiu atveju sutartu būdu“ (Sutarties 1.6 punktas).
Šalys skirtingai aiškino minėtas Sutarties nuostatas dėl pačių medicininių išlaidų pripažinimo papildomomis būtinosiomis išlaikymo išlaidomis ir dėl išankstinio pranešimo apie šių išlaidų patyrimą teisinės reikšmės.
Kasacinis teismas pritarė žemesnės isntancijos teismų išvadoms, kad nustatant vaikui priteisto išlaikymo dydį, į jį buvo įtrauktos vaistų, vitaminų, skiepų, tyrimų, mokamos gydytojo konsultacijos išlaidos, pažymėjo, kad sprendžiant šalių ginčą dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo, kitoje civilinėje byloje pati pareiškėja nurodė, jog dukters poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga bendra 500 Eur suma, kurią, be kita ko, sudaro higienos priemonės – 20 Eur, nereceptiniai vaistai (akių, nosies, ausų lašai, nuo temperatūros ir pan.), vitaminai (keičiantis sezonams), skiepai, tyrimai, mokamos gydytojo konsultacijos – 30 Eur, būreliai – 30 Eur.
Kasacinio teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai išduotinas vykdomasis raštas dėl išieškojimo 1/2 dalies papildomų, valstybės nekompensuojamų sveikatos priežiūros išlaidų, atitinkančių šiuos kriterijus: 1) išlaidos yra vieno iš tėvų patirtos; 2) jos yra valstybės nekompensuojamos; 3) išlaidos yra pagrįstos medicininiais dokumentais; 4) šios išlaidos nepatenka į tėvo teikiamą išlaikymą dukteriai, mokamą periodinėmis išmokomis; 5) apie išlaidas kitam iš tėvų buvo pranešta prieš 5 darbo dienas (išskyrus skubiąją medicinos pagalbą).
Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad būtinoji medicinos pagalba yra teikiama nemokamai visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nusprendė, jog Sutarties 1.4 punktu pareiškėjai iš esmės susitarė atlyginti išlaidas stomatologui, odontologui, regėjimo priežiūrai ir (ar) gydymui, mokamam sanatoriniam valstybės nekompensuojamam gydymui, mokamiems valstybės nekompensuojamiems medicininiams tyrimams.
Nustatęs, kad būtinosios išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai visais atvejais padengiamos iš Valstybinio sveikatos socialinio draudimo fondo lėšų, taip pat aplinkybę, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, dėl kurių jam reikėtų papildomų specifinių medicinos paslaugų, taip pat tai, jog dalis pareiškėjos nurodytų išlaidų turi būti dengiamos iš tėvo teikiamo periodinio išlaikymo, Sutarties 1.4–1.6 punktų nuostatas atitinkančiomis išlaidomis teismas pripažino 290 Eur išlaidas odontologo pagalbai apmokėti, 762 Eur dydžio išlaidas logopedo pagalbai ir 75 Eur išlaidas ortopediniams įdėklams įsigyti.
Kasacinis teismas pritarė teismų vertinimui, kad pareiškėjų tikrieji ketinimai buvo susitarti dėl tų vaiko sveikatos priežiūros išlaidų, kurios nėra priskiriamos būtinosioms, tačiau vaikui yra reikalingos, t. y. pagrįstos medicininiais dokumentais ir yra valstybės nekompensuojamos. Valstybės nekompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų, nepriskiriamų būtinajai pagalbai, spektras yra platus ir šios paslaugos gali būti suteiktos už labai skirtingas kainas, todėl teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog Sutarties 1.5 punkto nuostatos turėtų būti aiškinamos taip, kad kitam iš tėvų kyla pareiga kompensuoti 1/2 dalį papildomų valstybės nekompensuojamų išlaidų tik tais atvejais, kai apie šias išlaidas kitam iš tėvų buvo iš anksto pranešta.
Kasacinio teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad išankstinis informavimas dėl patirtinų medicininių išlaidų atlieka tik formalią išlaidų planavimo funkciją, todėl nesuderinamas su prioritetine vaiko interesų apsauga. Teismas taisyklę, jog atlyginamos tik tos išlaidos, apie kurias kitam iš tėvų buvo pranešta prieš 5 darbo dienas, kildino iš tėvų valdžios lygiateisiškumo principo, kiekvieno iš jų teisės individualiu atveju nuspręsti, ar kito parinkta medicinos paslauga ir (ar) jos teikėjas atitinka geriausius vaiko interesus. Papildomai ši taisyklė užtikrina ir tai, kad, sprendžiant dėl paslaugos suteikimo būtinumo, vietos ir kainos, būtų atsižvelgta į kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį.
Kasacinis teismas nustatė, kad pažodinis (lingvistinis) sutarties aiškinimas neatskleidžia tikrojo Sutarties 1.4 sąlygos turinio, kadangi pagal Lietuvoje galiojančias sveikatos priežiūros paslaugų teikimo taisykles negali būti būtinųjų ir kartu valstybės nekompensuojamų medicininių sveikatos priežiūros išlaidų. Todėl tikrieji šalių ketinimai buvo nustatomi taikant subjektyvųjį metodą, aiškinantis, kaip šalys elgėsi iki sutarties sudarymo, ir atliekant sisteminę sutarties sąlygų analizę. Teismas apibrėžė ir pagrindė, kodėl papildomomis atlygintinomis išlaidomis pripažįstamos tik išlaidos, atitinkančios penkis šioje nutartyje minėtus kriterijus, atitinkamai neatlygintinomis („bazinėmis“) pripažino valstybės kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas bei medicininės paskirties prekes ir paslaugas, kurias pareiškėja kitoje byloje nurodė kaip dengtinas iš periodinio išlaikymo sumų.
