Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukiama be įspėjimo, nemokant išeitinės išmokos, jei darbuotojas per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
Palyginti galiojusio 2002 m. Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo nuostatas (darbo sutartis galėjo būti nutraukta, jei per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojui jau buvo taikytos drausminės nuobaudos) su naujuoju Darbo kodeksu įtvirtintomis 58 straipsnio nuostatomis, matyti, kad prieš kelerius metus Lietuvoje įsigaliojusiu įstatymu iš esmės buvo įtvirtintas naujas darbuotojo atleidimo mechanizmas, be to naujame Darbo kodekse taip pat nebeliko darbo drausmės pažeidimo tyrimo reglamentacijos. Kadangi naujame Darbo kodekse nėra pateikta darbo pareigų pažeidimo sąvoka, šio pažeidimo tyrimas nereglamentuotas, itin aktualu aptarti, kaip minėtas atvejis aiškintinas kituose teisės šaltiniuose, t. y. formuojamoje teismų praktikoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas darbo pareigų pažeidimo sąvoką išaiškino vadovaudamasis grupavimo principu. LAT 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019 konstatavo, kad tokio paties darbo pareigų pažeidimo sąvoka neturėtų būti aiškinama siaurai, kaip reikalavimas, jog pažeidimai būtų identiški, taip pat ir pernelyg plačiai – kad tokiu pačiu pažeidimu nebūtų pripažįstamas bet koks darbo pareigų pažeidimas bei, kad „tokiu pačiu“ pažeidimu laikytini darbo pareigų pažeidimai, padaryti toje pačioje veiklos srityje, kai netinkamai vykdytos pareigos yra panašaus pobūdžio, pvz. neatvykimas į darbą ar kitoks darbo laiko režimo ir naudojimo pažeidimas.
Teismas taip pat akcentavo pažeidimų padarymo laiko svarbą ir išaiškino, kad antrasis pažeidimas turi būti padarytas per paskutinius dvylika mėnesių ir tik po to, kai darbuotojas, padaręs darbdavio nustatytą pirmąjį darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio darbuotojas turėjo galimybę pasiaiškinti, įspėjamas dėl galimo atleidimo padarius kitą pažeidimą.
Darytina išvada, kad darbdavys, pasirinkęs darbo sutarties nutraukimą su darbuotoju dėl tokio paties darbo pareigų pažeidimo, turi įrodyti visas tokiam sutarties nutraukimui būtinas sąlygas bei atsižvelgiant į Darbo kodekso 58 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus, laikytis įstatyme nustatytų procedūrų: nustatyti, ar pažeidimas padarytas per paskutinius dvylika mėnesių po įspėjimo ir ar pažeidimas gali būti vertinamas kaip toks pat DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.