Kartais džiaugsmas pasirinkta profesija slypi ne tik klientų atžvilgiu naudingai išnagrinėtose bylose, bet ir pačiuose žmonėse, jų nuoširdume ir dėkingume už atliktą darbą. Bylos nagrinėjimas buvo sėkmingas abiejų instancijų teismuose. Tačiau apie teisinius klausimus vėliau. Šio atstovavimo atveju akcentą norisi dėti dar ir kitur, kadangi dažnu atveju labiausiai džiugina net ne pats palankus sprendimas, o klientų reakcija į jį. Šios bylos atveju klientų džiaugsmas ir padėka tapo tikruoju rezultato įprasminimu, būtent dėl tokių akimirkų ir pasirinkome teisių gynėjo profesiją, dėl to jausmo, kad padarei kažką, kas žmogui reiškė labai daug.
Šie klientai (sutuoktiniai) įsigijo du žemės sklypus rajone. Teisėtai, laikydamiesi visų įstatyme nustatytų procedūrų. Atrodė, kad viskas vyksta pagal planą ir galima džiaugtis įsigytu turtu, planuoti žemės tvarkymo darbus. Tačiau klientai netrukus savo atžvilgiu sulaukė pareikšto ieškinio, kuriuo žemės sklypų nuomininkas reikalavo iš jų perimti šią žemę ir perkelti jam pirkėjo teises. Įstatyme yra numatyta, kad tuo atveju, jei žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra nuomojamas, šis nuomininkas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis įsigyti parduodamą žemės sklypą. Informavimo apie pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypą procedūrą vykdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Šių žemės sklypų pardavėja, prieš sudarydama sandorį, atliko visas įstatyme numatytas procedūras: kreipėsi į NŽT, pateikė pranešimus apie ketinimą parduoti sklypus, nurodė žemės naudotoją ir laukė, kol bus atlikti visi reikiami veiksmai. Tačiau po sandorio sudarymo žemės sklypų nuomininkas kreipėsi į teismą, teigdamas, kad NŽT jo tinkamai neinformavo apie parduodamus sklypus ir jis negalėjo laiku pasinaudoti pirmumo teise juos įsigyti. Ieškovo reikalavimas buvo kategoriškas, ieškovas reikalavo perkelti jam pirkėjų, t. y. mūsų klientų teises, kas reiškia, jog po teismo proceso klientai netenka žemės sklypų, o jų įgyjėju tampa ieškovas.
Bylos esmė sukosi apie pagrindinį klausimą, ar NŽT tinkamai informavo ieškovą apie parduodamus sklypus. Ieškovas tvirtino, kad nebuvo tinkamai informuotas, kadangi pranešimų negavo. Klientai laikėsi pozicijos, kad NŽT įvykdė visas jai teisės aktais nustatytas pareigas.
Šioje byloje taip pat buvo akcentuota, jog NŽT informaciniai pranešimai buvo siųsti ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (ieškovas įrodinėjo, kad toks siuntimas neteisingas, kadangi jis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu faktiškai negyvena) bei susižinojime su valstybinėmis institucijomis būtent deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra ypatingos svarbos. Oficialūs pranešimai būna siunčiami šiuo adresu, o asmuo turi pareigą tikrinti gaunamus pranešimus ir atitinkamai reaguoti. Pirmumo teisė įsigyti žemės sklypą yra ne tik privilegija, bet ir asmeninė potencialaus pirkėjo atsakomybė, pirmumo teisę norintis įgyvendinti asmuo pats privalo tinkamai deklaruoti gyvenamąją vietą, reguliariai tikrinti korespondenciją ir laiku pateikti NŽT sutikimą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės sklypą.
Teismas šioje byloje nustatė, kad NŽT privalo išsiųsti pranešimą, bet ne garantuoti jo įteikimą. Nagrinėjant šią bylą, buvo atsižvelgta į nusistovėjusią teismų praktiką panašiose bylose, kuri patvirtina, kad tinkamu pranešimo atlikimu laikomas pats pranešimo išsiuntimas deklaruotu adresu, o ne faktinis siuntos įteikimas adresatui. Aplinkybė, kad registruota siunta nebuvo atsiimta ir grįžo siuntėjui, nereiškia, jog NŽT pažeidė savo pareigas.
Taip pat teismas pabrėžė ir tai, kad byloje ieškovas buvo pateikęs VĮ „Registrų centras” duomenis, jog yra 65 žemės ūkio paskirties žemės sklypų (jų dalių) savininkas, kas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas negalėjo nežinoti pirmumo teisės įgyvendinimo tvarkos, pranešimo išsiuntimo ir įteikimo taisyklių, terminų bei negalėjo nežinoti apie savo paties prisiimamą riziką, jei teisės aktuose nustatytos pareigos nėra vykdomos.
