Šiais laikais išreiškiant savo nuomonę neretai kyla pagrįstų dvejonių: ar asmeninės nuomonės pateikimas bus suderinamas su užimamomis pareigomis ir ar tai netaps atleidimo iš darbo pagrindu. Visiems, kam kyla šis klausimas, aktualu susipažinti su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi vienoje nagrinėtų civilinių bylų.
Bylos situacija tokia: ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo dėl darbo pareigų šiurkštaus pažeidimo neteisėtu ir grąžinti jį į buvusias pareigas, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo grąžinti į darbą įvykdymo dienos.
Ieškovas buvo atleistas remiantis įsakymu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kai interviu metu išreiškė savo nuomonę apie homoseksualių žmonių psichoterapiją. Žemesnės instancijos teismai atmetė ieškovo ieškinį, tačiau kasacinis teismas pripažino ieškovo atleidimą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo neteisėtu.
DK 58 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (2 dalies 1 punktas). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis).
Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų nebaigtinis sąrašas pateiktas DK 58 straipsnio 3 dalyje. Be konkrečių šios dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų, 7 punkte nurodyta, kad šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys; darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, 33 punktas).
Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas). Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas atlieka netinkamai, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 85 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu pripažinti įvairūs pažeidimai – tęstinis tyčinis darbdavio nurodymų nevykdymas (duomenų, būtinų darbdaviui, ilgalaikis neperdavimas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-421/2022), nepranešimas apie interesų konfliktą ir sistemingas konfidencialių darbdavio duomenų teikimas konkuruojantiems subjektams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018), duomenų klastojimas, dėl kurio įmonei padaroma žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313-2022), taip pat ir darbuotojo lojalumo pareigos pažeidimas, siekiant įsidarbinti pas konkurentus vaiko auginimo atostogų metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-1120/2025).
Taigi, pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, darbo sutarties nutraukimas galimas tik tokiu atveju, jei darbuotojas kaltais veiksmais neatlieka darbo pareigų, su kuriomis jis buvo tinkamai supažindintas, ir dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotojo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas.
Bylos situacija tokia: buvo publikuoti du interviu su ieškovu: straipsnyje „Noriu, kad jūs mano tušinuką paimtumėte vienu pirštu“ ir straipsnyje „Šoką sukėlę psichiatro žodžiai: homoseksualumas – iškrypimas, „padedu“ žmonėm ir šiandien“. Dėl šiuose straipsniuose išsakytų teiginių atsakovės Etikos komisija pripažino, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė darbuotojų Etikos kodekso lojalumo principą. Atsakovės direktorius įsakymu nutraukė darbo sutartį su ieškovu DK 58 straipsnio pagrindu (darbuotojui padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą).
Darbdavė ir teismai šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikė aplinkybę, kad ieškovas, darbo kabinete žurnalistei papasakojęs apie homoseksualizmo vertinimą psichiatrijoje sovietiniu laikotarpiu ir bendrai išsakęs savo nuomonę apie homoseksualių žmonių psichoterapiją, pažeidė Etikos kodekso 5.4 punktą, įtvirtintą lojalumo pareigą darbdaviui.
Darbdavio vertinimu etikos (kartu ir darbo sutarties sąlygų) pažeidimas pasireiškė ieškovo nuomonės išsakymu tretiesiems asmenims (ne pacientams ar darbuotojams, su kuriais ieškovą sieja subordinaciniai santykiai).
EŽTT praktikoje įtvirtinta, kad asmens teisė reikšti savo įsitikinimus gali būti ribojama darbo santykiuose, jei šių įsitikinimų reiškimas nesuderinamas su tinkamu darbo funkcijų atlikimu. Įvertinus atsakovės Etikos kodekso 5.4 straipsnio formuluotę, kad įstaigos darbuotojai privalo vengti viešų pasisakymų, diskredituojančių darbuotojo ar įstaigos vardą, silpninančių visuomenės pasitikėjimą darbuotoju ar įstaiga, kasacinio teismo spręsta, kad šiuo atveju darbuotojo lojalumo pareiga nediskredituoti įstaigos vardo negali būti aiškinama taip plačiai, kad apimtų darbuotojo pareigą nereikšti savo įsitikinimų tiesiogiai su darbo funkcijų atlikimu nesusijusiais klausimais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, vien interviu davimo vieta nėra pakankamas kriterijus teigti, kad ieškovas interviu davė kaip atsakovės darbuotojas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirba psichoterapeutu nuo 1967 metų, buvo žinomas interviu autorei kaip ilgametis tos srities specialistas ir pati atsakovė 2024 m. liepos 3 d. publikacijoje nurodė, kad ieškovas reiškia asmeninę nuomonę, nesusijusią su atsakove.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, darė išvadą, kad darbdavė neįrodė, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, ieškovas išsakė ne įstaigos, o savo, kaip ilgamečio psichoterapeuto, turinčio profesinės patirties kitomis istorinėmis aplinkybėmis, nuomonę apie homoseksualumo traktavimą medicinos mokslo raidoje. Darbdavės pozicija dėl ieškovo per interviu išsakytų teiginių nebuvo nuosekli – darbdavė, viena vertus, pripažino, kad ieškovas gali reikšti savo nuomonę, nes šie pasisakymai nesusiję su ieškovo darbo funkcijų atlikimu, kita vertus, tuos pačius pasisakymus vertino kaip šiurkščiai pažeidžiančius būtent darbo sutarties sąlygas (Etikos kodekse įtvirtintą lojalumo pareigą) ir diskredituojančius VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vardą.
