Vaiko teisės būti auklėjamam savo tėvų įgyvendinimas yra viena iš vaiko interesų prioriteto principo užtikrinimo formų, reiškiantis, kad turi būti užtikrintas vaiko saugus ryšys su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio konfliktinių santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai yra šalia vaiko ir juo rūpinasi. Itin reikšmingas šio principo įgyvendinimas tampa santuokos nutraukimo procese ar vaiko tėvams, nesudariusiems santuokos, nusprendus gyventi skyrium.
Ilgą laiką teismai taikydavo standartinį vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo tvarkos nustatymo modelį, pagal kurį bendravimo tvarka orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.
Visgi, teismų praktikoje atrastina ir lygiavertės tėvystės modelio pavyzdžių, kuomet teismas nustato bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Šis modelis teismų praktikoje dar vadinamas „50:50 procentų laiko“ modeliu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) dar 2016 metais, spręsdamas dėl teisės normų, reglamentuojančių bendravimo su vaiku tvarką, aiškinimo ir taikymo, išaiškino vienos iš tokio modelio įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygas, bei pažymėjo, kad tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, tačiau konstatavo, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai:
1) dėl jos sutaria abu tėvai;
2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras;
3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus.
Kitoje byloje (2019 m.) LAT išaiškino, kad „50:50 procentų laiko“ modelio taikymas pagal Lietuvos teisę yra galimas bei yra suderinamas su vaiko interesais, netgi ir nesant tėvų sutarimo, kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų atveju, pvz., vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas), kadangi tai nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų.
Pasak teismo tokią bendravimo tvarką teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu atveju teismas privalo įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, tokias kaip tėvų gyvenamųjų vietų atstumas, vaiko ugdymo įstaigų vieta, vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų ir kt.
Pasak teismo lygiavertės tėvystės modelis vaikui yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį, leidžia eliminuoti arba bent jau sumažinti vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam, bei įvairiapusiai papildo vaiko, kaip asmenybės formavimąsi.
Šaltiniai:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016;
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019.
