Naujienos - 2020.06.23
Naujienos - 2020.06.23

Liudijimo baudžiamajame procese ypatumai – absoliuti konstitucinė garantija?

Lietuvos aukščiausioje teisėje – Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje – įtvirtina, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.

Nepaisant šios nuostatos iki šiol minėtoji konstitucinė garantija baudžiamajame procese taikoma siaurinamąja prasme, t. y. privilegija neliudyti siejama su asmens formaliu įtariamojo arba kaltinamojo statusu baudžiamajame procese.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.

Vis dėlto nurodytą baudžiamojo proceso reguliavimo stoką nuspręsta koreguoti, kuomet Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Kryževičius prieš Lietuvą konstatavo, kad Lietuvos valdžios institucijos neįrodė, kad priverstinis pareiškėjo liudijimas baudžiamojoje byloje, kurioje jo sutuoktinė turėjo „specialaus liudytojo“ statusą buvo “būtinas demokratinėje visuomenėje”, todėl pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatą.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8, 28, 38 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė 82 straipsnio 2 dalį ir nustatė, kad kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo gali neduoti parodymų prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.“

Numatytas pakeitimas, suteikiantis teisę naudotis liudijimo privilegija nepriklausomai nuo suteikto statuso, ar netgi jo nesuteikus šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, apie kurio galimai padarytą nusikalstamą veiką gali būti apklausiama, įsigalios 2020 m. rugsėjo 1 d.