Naujienos - 2020.09.10
Naujienos - 2020.09.10

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė išaiškinimą dėl CMR konvencijos taikymo apimties tarptautinio pervežimo sutarčiai ir atsakomybės už krovinio transportavimo išlaidas, kai krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimo.

Tarp šalių kilo ginčas, kas yra atsakingas už krovinio sutvirtinimą, nes būtent dėl netinkamo jo sutvirtinimo transporto priemonė Vokietijoje buvo sustabdyta ir ieškovui (vežėjui) uždrausta tęsti krovinio pervežimą, todėl krovinys turėjo būti perkrautas į kitą transporto priemonę. Atsakovė (užsakovė) už papildomas išlaidas, kurios susidarė dėl krovinio perkrovimo į kitą sunkvežimį, mokėti atsisakė motyvuodama tuo, jog nėra atsakinga už kelionėje susidariusias papildomas išlaidas.

Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija.

Dėl CMR konvencijos taikymo apimties tarptautinio pervežimo sutarčiai

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, Konvencija yra išsami ir negali būti aiškinama pernelyg plačiai, be to, negali būti pagal analogiją taikoma teisinėms situacijoms, tiesiogiai nenustatytoms Konvencijoje, sprendė, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies c punkto normos negali būti taikomos tuo atveju, kai vežėjas patyrė papildomų transportavimo (krovinio gabenimo) išlaidų, susijusių su kitos (papildomos, tinkamos kroviniui vežti) transporto priemonės pateikimu ir krovinio perkrovimu į šią transporto priemonę, kai krovinys nebuvo prarastas ar sugadintas. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad krovinys (jo dalis) nebuvo prarastas ar sugadintas. Krovinys buvo pristatytas gavėjai (atsakovei), o šiuo atveju ieškovės (vežėjos) patirti nuostoliai yra susiję su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, o ne dėl žalos kroviniui. Dėl šios priežasties, pripažintina, jog, ieškovei (vežėjai) patyrus nuostolių, susijusių su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo transportuojamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės už šiuos nuostolius CMR konvencija netaikytina. Šiam klausimui spręsti taikytinos CK civilinę atsakomybę ir vežimą reglamentuojančios, taip pat specialiosios krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos Kelių transporto kodekse.

Dėl atsakomybės už krovinio transportavimo išlaidas, kai krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimo

 

Sprendžiant klausimą dėl nuostolių, susijusių su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, aktualios yra tiek teisės aktų, nustatančių eismo saugumo reikalavimus ir už juos atsakingus asmenis, nuostatos, tiek šalių sudarytos vežimo sutarties sąlygos. Ieškovė, kaip vežėja, buvo tiek eismo dalyvė, tiek atsakinga už tinkamos ir saugios, be kita ko, atitinkančios vežimo sutarties sąlygas, transporto priemonės kroviniui gabenti pateikimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad eismo saugumas yra viešasis interesas, remdamasi Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežėjo pareiga tikrinti pakrauto krovinio išdėstymą ir tvirtinimą eismo saugumo reikalavimams, sprendė, kad būtent vežėjas yra atsakingas už nuostolius, susijusius su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, išskyrus atvejus, kai jis objektyviai negalėjo suvokti, kad krovinio pakrovimas šių reikalavimų neatitinka. Šią aplinkybę – objektyvų negalėjimą suvokti, kad krovinio pakrovimas neatitinka eismo saugumo reikalavimų, privalo įrodyti vežėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (178 straipsnis), todėl teismas sprendė, jog šiuo atveju dėl nuostolių, susijusių su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, atsiradimo yra atsakinga ieškovė (vežėjas).