Vienoje teismų nagrinėtų bylų, ieškovė Skycop.com, kurios pagrindinė veikla yra keleivių, patyrusių tam tikrų nepatogumų dėl oro vežėjo, teisių perėmimas, septyniose atskirose bylose prašė priteisti iš oro linijų bendrovės kompensacijas už to paties skrydžio Vilnius-Hurgada, vėlavimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Aukščiausias teismas, nagrinėdamas bylą aukščiausia instancija, nurodė, kad ieškovės pareiga reikšti visus iš to paties skrydžio sutrikdymo kylančius reikalavimus vienoje byloje kildinama iš civilinio proceso įstatyme įtvirtintų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų. Todėl keleivių teises perėmusios bendrovės reikalavimai dėl vieno sutrikdyto skrydžio yra tarpusavyje susiję, grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir tuo pačiu teisiniu pagrindu, pateikti juos vienoje byloje nėra tik ieškovės teisė, bet jos procesinė pareiga. Reikalavimų skaidymas, kai tam nėra objektyvaus pagrindo, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Teismas pripažino, jog dirbtinai skaidydama iš to paties sutrikdyto skrydžio kildinamus reikalavimus, ieškovė reiškė atskirus reikalavimus, taip pat ir reikalavimus advokato išlaidoms apmokėti, todėl jai atlygintinų išlaidų advokato pagalbai dydis turėtų būti skaičiuojamas taip, lyg reikalavimai būtų buvę pareikšti ne skirtingose septyniose, o vienoje byloje, bei atitinkamai advokato išlaidų dydį mažino.
Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija veikia kaip stabdymo priemonė verslams, kurie masiškai supirkinėja keleivių reikalavimus ir juos galimai sąmoningai skaido, siekdami padidinti bylinėjimosi apimtį bei nepagrįstai išauginti priteistinų advokato pagalbos išlaidų dydį. Teismo aiškinimai rodo, kad civilinis procesas negali būti naudojamas kaip mechanizmas generuoti pelnui. Tokia praktika ne tik prieštarauja proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams, bet ir pažeidžia sąžiningo proceso esmę, todėl teismų yra vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už kurį gali būti taikomos nepalankios procesinės pasekmės.
Keleivių teisių gynimo aspektu primintina, kad pagal Europos Sąjungos institucijų priimtus teisės aktus, tuo atveju, jei skrydis atidedamas ir keleivio skrendamas atstumas yra ne daugiau nei 1500 km – jam priklauso 250 Eur kompensacija (pvz. Lietuva-Vokietija); kai atstumas viršija 1500 km, bet neviršija 3500 km – 400 Eur kompensacija (pvz., Lietuva-Turkija); kai atstumas viršija 3500 km – 600 Eur kompensacija (pvz. Lietuva-Egiptas).
Tokiu atveju žinotina, kad pirmiausia keleivis turėtų kreiptis į oro vežėją (oro linijas) su pretenzija/prašymu išmokėti kompensaciją už vėlavusi skrydį. Oro vežėjas tą turi padaryti per 2 mėn. laikotarpį. Tuo atveju, jei vežėjas atsako neigiamai arba išvis neatsako, keleivis turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Parengta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį Nr. e3K-3-162-421/2025.
