Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-611/2026 priėmė nutartį, kurioje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybę už parduodamo naudoto daikto (automobilio) kokybę, netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo (vartotojo) teisių gynimo būdus, teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti sugrąžinti visą už daiktą sumokėtą kainą, restitucijos taikymo ypatumus, aiškinimo ir taikymo.
Šioje byloje ginčas kilo po to, kai pirkėjas (ieškovas) iš pardavėjo (atsakovės) įsigijo 2017 m. gamybos 189 365 km ridos automobilį „BMW X6“, kurio bendra kaina buvo 36 700 Eur, o atsakovė pardavimo portaluose skelbime ir komerciniame pasiūlyme nurodė, kad automobilis trūkumų neturi. Netrukus po įsigijimo automobilyje užsidegė signalas, kad trūksta alyvos, o vėlesnių patikrinimų metu nustatyti trūkumai: „turbina leidžia tepalą, užsikišęs DPF filtras, oro aušintuvas apsitepalavęs, galimai užsikišęs“, taip pat nustatytas „turbokompresoriaus veleno išilginis laisvumas“ bei „variklinės alyvas dingimo priežastys“. Pirkėjas kreipėsi į teismą, prašydamas „nutraukti 2022 m. rugpjūčio 10 d. trišalę <…> pirkimo–pardavimo sutartį“ ir „taikyti abipusę restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą 5553,12 Eur kainą, trečiajam asmeniui – už automobilį sumokėtą 31 146,88 Eur kainą“, o jį patį įpareigoti grąžinti automobilį.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad „ieškovas pasirinko neproporcingą savo teisių gynimo būdą“, kadangi „automobilis buvo važiuojantis, tiesioginę funkciją atliko, ieškovas juo nuvažiavo pakankamai tolimus atstumus, o tikėtinos jo remonto sąnaudos <…> nebūtų buvusios neprotingai didelės“. Teismas taip pat pažymėjo, kad „ieškovas savo rizika naudojo remontuotiną automobilį, užsakė jo variklio ardymo darbus, dėl to automobilis šiuo metu nebeatlieka tiesioginės funkcijos“, todėl konstatavo, kad „ieškovo pasirinkta restitucija natūra negalima ir dėl to, kad tokiu būdu šalys nebūtų grąžinamos į padėtį, buvusią iki ieškovui įsigyjant automobilį“. Apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą – ieškinį iš dalies tenkino, pirkimo sutartį nutraukė ir įpareigojo pardavėją grąžinti už prekę sumokėtą kainą. Apeliacinis teismas rėmėsi vartotojui palankia prezumpcija ir nurodė, kad „klausimai, susiję su automobilio būkle grąžinimo metu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas“, o pardavėjas, manydamas, kad automobilio vertė sumažėjo, gali reikšti atskiras pretenzijas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė esminių išaiškinimų apie vartotojo teisę nutraukti sutartį. Teismas pabrėžė, kad „vartojimo pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, įsigaliojusiose 2022 m. sausio 1 d., įtvirtinta pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdų hierarchija“. Vartotojas turi teisę reikalauti nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai „prekės trūkumas yra esminis“. Aiškindamas esminio trūkumo sąvoką, LAT nurodė, kad „daikto trūkumai kaip esminiai vertinami, kai yra tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą“, ir kai „daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinami“. Kasacinis teismas pažymėjo, kad vertinant naudoto daikto trūkumus negalima remtis vien pirkėjo lūkesčiais ar remonto kaina – būtina atsižvelgti į tai, kad „gedimai yra eksploataciniai (funkciniai), natūraliai nusidėvinčios dalys gali būti remontuojamos ar keičiamos“, ir būtina vertinti, „ar šis trūkumas yra lengvai pašalinamas“.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl sutarties nutraukimo bei restitucijos ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Bylos dalis grąžinta nagrinėti iš naujo todėl, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl trūkumo vertinimo kaip esminio padarė „neatsižvelgęs į Ekspertizės akto išvadas <…> nevertinęs, ar šis trūkumas yra lengvai pašalinamas“. Teismas taip pat konstatavo, kad apeliacinis teismas nepagrįstai nusprendė, jog automobilio būklė nėra šios bylos dalykas. LAT nurodė, kad „taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį“ ir „turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra“. Jei pirkėjas savo veiksmais (pavyzdžiui, nebtinu variklio ardymu ir netinkamu detalių saugojimu) sumažino daikto vertę, teismas privalo „atsižvelgti į pirkėjo atsakomybę, sprendžiant restitucijos taikymo klausimą, be kita ko, įvertinti, kiek ieškovas savo veiksmais sumažino automobilio vertę“.
Bendrai pažvelgus į bylos aplinkybes ir LAT išaiškinimus, mažai tikėtina, kad pirkėjui pavyks tiesiogiai ir be nuostolių grąžinti automobilį bei atgauti visus pinigus. Teismo ekspertizėje nustatyta, kad pirkėjo organizuoti „variklio ardymo darbai tokia apimtimi <…> nebuvo būtini“, o dėl „netinkamo demontuotų mazgų (detalių) saugojimo būtų problemiškas tiriamojo variklio surinkimas“ ir dabar „iš dalies išardytą variklį reikia keiting kitu varikliu“. Kadangi LAT nurodė, jog skolininkas privalo „atlyginti jo vertės sumažėjimą“ , net jei sutartis būtų nutraukta, iš pardavėjo grąžintinos sumos teismas turės išskaičiuoti sumą, kuria pirkėjas savo veiksmais sumažino automobilio vertę, paversdamas jį nevažiuojančiu. Taip pat išlieka reali tikimybė, kad iš naujo išnagrinėjus bylą trūkumas bus pripažintas pašalinamu (neesminiu), ir sutarties nutraukimas apskritai nebus taikomas.
Po šios LAT priimtos nutarties, vartotojai įsigiję nekokybišką automobilį turėtų žinoti, kad paaiškėjus daikto kokybės trūkumams, kiekviena iš teisinio santykio šalių turi tam tikras pareigas. Vartotojas, pageidaujantis, kad būtų užtikrinta prekės atitiktis sutarčiai, turi pardavėjui suteikti tinkamą galimybę tai padaryti, t. y. privalo informuoti pardavėją ir leisti jam trūkumus pašalinti, laikantis teisių gynimo būdų hierarchijos. Pirkėjas negali savo nuožiūra elgtis nerūpestingai – jei jis priima sprendimą naudoti automobilį nešalindamas jau nustatytų jo trūkumų, ir visų pirma neinformavus pardavėjo užsakant automobilio variklio ardymo paslaugas, pirkėjas privalo įvertinti galimas tokio elgesio pasekmes, nes už paties pirkėjo veiksmais sugadinto ar išardyto daikto vertės sumažėjimą pardavėjas neatsako ir ši suma bus išskaičiuojama. Be to, pirkėjas turi įvertinti, kad naudoto automobilio natūraliai nusidėvinčios dalys, kurios gali būti remontuojamos ar keičiamos, savaime nereiškia esminio trūkumo ir savaime nesuteikia teisės nutraukti sutartį.
