Teismas nustatė, kad tuo metu kai ieškovė dirbo pas atsakovą, jai buvo padaryti sunkūs sužalojimai dėl ko jai buvo nustatytas iš pradžių 45 proc., o vėliau ir 30 proc. darbingumo lygis iki pat senatvės pensijos sukakties dienos.
Teismas pripažino, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę darbo santykiai, nors šalys darbo sutarties ir nebuvo sudariusios, o atsakovas dėl to buvo nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d.
Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu aktualioje Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 8 dalies redakcijoje nustatyta, kad nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad nelegalaus darbo atveju laikoma, kad nelegalaus darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos, o darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija ar darbuotojas įrodo didesnio darbo užmokesčio mokėjimą arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, įrodo trumpesnį nelegalaus darbo laikotarpį.
Nors atsakovas siekė įrodyti, kad ieškovė pas atsakovė nedirbo visą dieną, o tik epizodiškai, tad susitarimo dėl mėnesinės algos negalėjo būti, todėl už darbą jai nėra skolingas, o netesybos priteisiamos būti negali, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad net ir įrodžius, kad ieškovė kažkurią dieną ar konkretų laikotarpį dėl vienokių ar kitokių priežasčių neatliko darbo funkcijų pas atsakovą, tai neleistų padaryti išvados apie tarp šalių sudarytą susitarimą dėl ne visos darbo laiko normos, taip pat nustatyti tikslų ieškovės darbo pas atsakovą laiką. Būtent atsakovas privalo užtikrinti, kad būtų sudarytas susitarimas su darbuotoju dėl taikomos darbo laiko normos, taip pat atliekama darbo laiko apskaita. Byloje nustatyta, kad pagal abiejų šalių pateiktą paaiškinimą konkretaus suderinto darbo laiko nebuvo, pagal ieškovės paaiškinimus atsakovas paskambindavo ir pakviesdavo, būdavo dirbama ir šeštadieniais. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti buvus susitarimą dėl ne visos darbo laiko normos.
Pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
