Atstovavome atsakovę byloje, kurioje ieškovė (ligoninė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, kuriuo nuspręsta, jog ligoninė atsakovės sūnui suteikė nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir priteisė iš ligoninės 5000,00 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas yra teisingas, nes jos sunkią galvos/veido traumą patyręs sūnus ligoninėje nebuvo tinkamai ištirtas ir gydomas. Nors atsakovės sūnus patyrė veido sužalojimus, kuriuos reikėjo nedelsiant operuoti, operacijai jis siųstas nebuvo, buvo gydomas konservatyviai, t. y. leidžiant kaulams sugyti jų neatstatant į vietas, todėl po dvejų savaičių kitoje gydymo įstaigoje sūnaus veido kaulus reikėjo laužyti ir atlikti operaciją.
Vilniaus apygardos teismas ligoninės ieškinį atmetė. Teismas sprendime pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija savo sprendimą grindė šiais argumentais: ligoninės gydytojas neurochirurgas veido ir žandikaulių chirurgą konsultacijai kvietė pakartotinai, tačiau veido ir žandikaulių chirurgas telefonu paaiškino, kad žino atsakovės sūnų, jau matė jo veido kaulų kompiuterinės tomografijos išvadas, jo manymu, operacinio gydymo atsakovės sūnui nereikia, todėl atvykti pakartotinai konsultacijai į ligoninę netikslinga; Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nurodo, kad pervežus pacientą į kitą ligoninę, jis buvo sekančią dieną operuotas. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija skaito tai kaip įrodymą, kad atsakovės sūnui turėjo būti atliekamas skubus operacinis gydymas; mano, kad ligoninės gydytojai nebuvo pakankamai reiklūs, kviesdami veido ir žandikaulių chirurgą konsultacijai; Iš aukščiau išdėstytų faktų, nagrinėjamu atveju laikytina, kad gydytojai nebuvo tiek atidūs, rūpestingi, kad atsakovės sūnus būtų laiku pakartotinai konsultuotas veido ir žandikaulių chirurgo ligoninėje.
Teismas konstatavo, jog ieškovės (ligoninės) veiksmų uždelsus atlikti operaciją, atsakovės sūnus patyrė akivaizdžią neturtinę žalą. Jeigu minėta operacija būtų atlikta laiku, tiek pati operacija būtų buvusi mažiau sudėtinga, tiek po jos vykęs gijimas būtų buvę lengvesnis, kadangi operaciją atlikus vėliau, vykusios operacijos metu buvo iš naujo laužomi netaisyklingai suaugę kaulai, o operacija buvo ilgesnė ir sudėtingesnė nei būtų atliekant ją iš karto. Akivaizdu, kad laužant jau suaugusius kaulus atsakovės sūnus iš esmės antrą kartą patyrė traumą, iš naujo išgyveno po pirmosios traumos patirtus žandikaulio gijimo skausmus. Negana to, po atliktos operacijos paaiškėjo, kad nepavyko atstatyti taisyklingo sąkandžio, kadangi jis per ilgai buvo netaisyklingoje padėtyje.
Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą pažymėdamas, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė veikė pasyviai bei nerūpestingai, todėl tokiu 14 dienų trukmės uždelsdama tinkamą (reikiamą) paciento žandikaulio lūžio gydymą, neužtikrino kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų pacientui suteikimo.
