Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įstatymų leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei nustačius, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (3.192 straipsnis), tarp atskirai gyvenančių tėvų dažnai kyla ginčai nesutariant, kokio dydžio turi būti teikiamas išlaikymas vaikui. Kadangi joks įstatymas nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, teismų praktika suvienodino išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti parenkamus svarbius kriterijus, kartu užtikrinant ir proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, bei galimybių taikymą.
Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, pirma teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visgi teismų taip pat pripažinta, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Teismų orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio reikalingumo vaikui įrodyti detaliais įrodymais motina (tėvas) teismų neįpareigojami. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2021 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinus 2022 metais taikomą minimaliąją mėnesinę algą – 730,00 eurų (atskaičius mokesčius – 518,00 eurų), laikoma, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytinas vaikui reikalingo išlaikymo dydis 2022 metais yra 518,00 eurų per mėnesį.
Verta pažymėti, kad į vaiko išlaikymo dydį taip pat įeina ir valstybės mokama vaikui išmoka, kadangi ji yra skirta vaiko poreikiams tenkinti, taigi laikytina finansine pagalba jį auginantiems tėvams, todėl teismai spręsdami dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytą visą vaikui reikalingo išlaikymo dydį mažina valstybės mokama vaikui išmoka ir tik po to nustato tėvų teiktino išlaikymo dalį. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nuo 2022 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 73,5 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.
Neabejotina, tėvai neturėtų nepagrįstai išlaidauti ir vaiko poreikius turėtų tenkinti taupiai, atsižvelgdami į savo galimybes, tačiau būdami darbingi ir sveiki, pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo negali pateisinti gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iš vis jų negavimu, skolomis ar kitokiu teismo laikomu nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Teismai šiuo klausimu yra gana kategoriškos pozicijos – sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, o jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Kaip minėta, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, tokiu atveju, motina (tėvas) įrodinėjanti(-s) didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
Šaltiniai:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020.