Neseniai Regionų administracinis teismas priėmė sprendimą mūsų kliento byloje, kuriuo panaikino Migracijos departamento sprendimą, apribojusį užsieniečio teisę gyventi Lietuvoje. Užsienietis, gyvenantis Lietuvoje nuo 2019 m., buvo įdarbintas ir turėjo laikiną leidimą gyventi. 2024 m. Migracijos departamentas, remdamasis Policijos departamento išvada, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai, priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ir uždraudė klientui atvykti į Lietuvą. Klientas šį Migracijos departamento sprendimą apskundė.
Teismas nagrinėjo, ar Migracijos departamento sprendimas buvo pagrįsti, ir priėjo prie išvados, kad jie buvo nepakankamai motyvuoti ir neproporcingi. Vienas pagrindinių teismo argumentų – privalomas objektyvių duomenų įvertinimas, o ne tik prielaidos ar anksčiau padarytų pažeidimų istorija.
1. Policijos departamento išvados trūkumai: Migracijos departamentas sprendimus priėmė remdamasis Policijos departamento išvada, kurioje užsienietis buvo apibūdintas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai. Šioje išvadoje buvo nurodyta, kad 2024 m. vasario mėn. užsienietis, nepaisydamas teisės vairuoti atėmimo, vairavo automobilį. Vėliau paaiškėjo, kad šis nusižengimas iš Policijos departamento registro buvo pašalintas, kadangi užsienietis šio pažeidimo nepadarė, todėl teismas nusprendė, kad tai nebegali būti pagrindas grėsmės vertinimui.
2. Asmens elgesio vertinimas: Nors užsienietis buvo baustas už vairavimą apsvaigus ir kitas viešosios tvarkos pažeidimo situacijas, nuo 2022 m. naujų nusikaltimų ar administracinių pažeidimų nepadarė. Jis dalyvavo mokymuose, susijusiuose su priklausomybių prevencija, ir darbo vietoje buvo apibūdinamas teigiamai. Teismas pažymėjo, kad šie duomenys rodo užsieniečio pastangas keisti savo elgesį.
3. Proporcingumo principo taikymas: Remiantis teismų praktika, vertinant grėsmės visuomenei lygį, būtina atsižvelgti ne tik į praeities nusižengimus, bet ir į asmens elgesio pokyčius bei kitus teigiamus aspektus. Teismas pažymėjo, kad departamento sprendimuose trūko išsamaus vertinimo apie asmens integraciją į visuomenę, jo šeimos situaciją ir gyvenimo sąlygas Lietuvoje. Tai laikyta esmine klaida, nes tokios aplinkybės gali sumažinti grėsmės viešajai tvarkai riziką. Pavyzdžiui, Migracijos departamento sprendime buvo nurodyta, kad užsieniečio su Lietuva nesieja jokie šeiminiai ryšiai, visiškai ignoruojant pateiktą informaciją, kad Lietuvoje kartu su juo gyvena jo šeima.
4. Privataus ir šeimos gyvenimo svarba: Nors Migracijos departamentas sprendime minėjo, kad asmens ryšiai su Lietuva yra pagrįsti tik ekonominiais interesais, teismas pastebėjo, kad jis Lietuvoje gyvena su šeima, dirba ir augina vaiką, kuris mokosi Lietuvos mokykloje. Šie faktai rodo užsieniečio įsitraukimą į visuomenę ir prisidėjimą prie bendruomenės, todėl teismas padarė išvadą, kad išsamesnis privataus gyvenimo vertinimas buvo būtinas.
Šiuo sprendimu teismas pabrėžė, kad kiekvienas atvejis dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Migracijos sprendimai negali būti grindžiami vien tik ankstesniais pažeidimais, jei yra įrodymų, kad asmuo laikosi įstatymų ir siekia integruotis į visuomenę.
