Atstovavome klientę Pacientų sveikatai padarytos žalos komisijoje (toliau – komisija). Klientė, jauna moteris (nors, pripažinkim, piršto turėjimas/neturėjimas yra svarbu bet kokio amžiaus ir lyties žmogui) susitrenkė pirštą į medinį daiktą. Gydymo įstaiga pirštą peršvietė, pasakė, kad tai tėra sumušimas. Tačiau klientei piršto skausmas nemažėjo, ji į gydymo įstaigą važiavo ne kartą dėl itin didelių skausmų – važiuodavo taip dažnai, kad priėmimo skyriaus darbuotojai ją jau įsiminė ir atvykusią pasitikdavo komentarais „ko jūs čia važinėjate?“. Klientė būdavo tikinama, kad „negali jai to piršto taip skaudėti“, „nieko jums čia neskauda“, „neduosim jums siuntimo į kitą ligoninę, ten į jus pasižiūrės nekaip, kad trukdot dėl tokio menko dalyko“.
Viskas išsivystė į tai, kad klientei sumuštą pirštą teko amputuoti – paaiškėjo, kad sumušimo metu jai į pirštą pateko medinė rakštis, kuri sukėlė infekciją bei piūliavimą, kurie tinkamai nebuvo gydomi dėl „nieko jums čia neskauda“ požiūrio. Kaip paaiškėjo, klientė milžinišką skausmą juto dėl to, kad jai, paprastai tariant, puvo pirštas, o tokio lygio skausmas be stipriausių nuskausminamųjų yra sunkiai pakeliamas.
Komisija pripažino, kad klientei kilo žala ir priteisė keletą tūkstančių eurų (kalbame apie eilinio Seimo nario vieno mėnesio algos prieš mokesčius dydį) siekiančią kompensaciją. Ar tai tinkama satisfakcija, spręsti lieka kiekvienam iš mūsų. Tačiau įvertinus tai, kad klientė skausmus ir nepatogumą kentė keletą savaičių, kentė nemalonų gydytojų požiūrį ir komentarus, buvo priversta pasijusti kaip prisigalvojanti sau ligų, ir galų gale neteko piršto, kuriam netgi nėra galimybės pritaikyti protezo, drįstame teigti, kad klientė savo kančiomis tikrai “užsidirbo“ didesnį, nei 2006 metų laidos Volgswagen Passat vertė kompensacijos dydį.
