Neseniai pasirodžiusioje kasacinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-36-943/2026 pasisakyta itin aktualiu klausimu: ar teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą pripažinti butą bendrąja daline nuosavybe, nenustatęs sąlygų tenkinti tokį reikalavimą, gali spręsti dėl kompensacijos už atliktus darbus (neesminį turto pagerinimą) priteisimo, nesant pareikšto tokio savarankiško reikalavimo?
Kiekvienos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir ieškinio (priešieškinio) dalykas, taip pat atsakovo (ieškovo) pateikti atsikirtimai į ieškinį (priešieškinį). Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Tokia byla priskirtina šeimos bylų kategorijai. Santuokos nutraukimas reiškia asmeninių ir turtinių sutuoktinių teisinių santykių pasibaigimą. Šeimos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, su išimtimis, nustatytomis CPK XIX skyriuje. CPK XIX skyriuje įtvirtinti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai, vienas iš kurių – teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog minėtos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas teismo vaidmuo savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Taigi, CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė šeimos byloje peržengti pareikštų reikalavimų ribas yra siejama su būtinybe saugoti vaikų teises ir interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Tuo tarpu sutuoktinių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo byloje dalytino turto, kai šių reikalavimų išsprendimas nėra siejamas su vaiko teisių ir interesų apsauga, nesudaro pagrindo teismui būti aktyviam ir spręsti dėl byloje pareikštų turtinių sutuoktinių reikalavimų taikant specialias CPK 376 straipsnyje įtvirtintas procesines priemones.
Byloje susiklostė situacija, kai bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei piniginę kompensaciją už jos prisidėjimą lėšomis ir darbu pagerinant atsakovo butą, nenurodė, kad veikia teismo iniciatyva, nepasisakė ir dėl to, ar viršija byloje pareikštus reikalavimus. Tačiau kasacinio teismo vertinimu, toks teismo procesinis sprendimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir piniginės kompensacijos ieškovei priteisimo, teismas peržengė ieškovės pareikšto reikalavimo ribas.
Teismai, nagrinėdami santuokos nutraukimo bylas turi išspręsti visus sutuoktinių turto padalijimo klausimus.
Tuo atveju, kai ieškinys apima ir iki santuokos susiklosčiusius šalių turtinius santykius, svarbu įsivertinti, kad nesusituokusių asmenų ginčams nagrinėti CPK neįtvirtina procesinių bylų nagrinėjimo ypatumų, tokie ginčai nagrinėtini pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Aptariamoje byloje ieškovė, įrodinėdama savo indėlį tiek iki santuokos sudarymo, tiek santuokos metu į atsakovui priklausantį butą, prašė butą pripažinti bendrąja daline nuosavybe, atidalinti ieškovei ½ dalį buto iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią dalį priteisiant atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisiant 34 100 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusią 1/2 ieškovės buto dalį.
Bylą nagrinėję teismai minėtą ieškovės reikalavimą ir atsakovo atsikirtimus į šį reikalavimą kvalifikavo kaip ginčą, kilusį iš jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant rašytinės sutarties dėl bendros jungtinės veiklos. Teismai, nenustatę teisiškai reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės reikalavimą pripažinti butą bendrąja daline nuosavybe, šį reikalavimą atmetė. Tačiau kartu teismai vertino ir iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą kompensuoti jai už prisidėjimą prie atsakovo asmeninės nuosavybės pagerinimo, be to, tenkino jos reikalavimą dėl kompensacijos už pusę bankams sumokėtų būsto kredito įmokų priteisimo, atsakovui šiems kreditams grąžinti panaudojus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas. Taigi, teismai, spręsdami dėl ieškovės reikalavimo pripažinti butą bendrąja daline nuosavybe, šį reikalavimą teisiškai kvalifikavo kaip mišrų – vertindami ieškovės indėlį tiek atsakovui įsigyjant butą iki santuokos sudarymo, tiek ir atliekant buto pagerinimo darbus po santuokos sudarymo. Šios aplinkybės sudarė faktinį ieškinio pagrindą. Tačiau teismai, spręsdami šį reikalavimą, nenurodė teisinio tokios kompensacijos priteisimo ieškovei pagrindo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje negalima ieškovės reikalavimo – ieškinio dalyko – vertinti formaliai ir siaurai, atribojant jį nuo ieškinio faktinio pagrindo. Ieškovės ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, susijusios tiek su buto įgijimu, tiek su jo vertės pokyčiu dėl ieškovės ir atsakovo atliktų buto pagerinimo darbų. Šis klausimas buvo nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje, tačiau buto pagerinimo darbai buvo atliekami tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir susituokus. Taigi, kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti butą bendrąja daline nuosavybe, padalyti jį ir kompensuoti jai už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį turi būti vertinamas taikant ne tik jungtinę veiklą (partnerystę) reglamentuojančias teisės normas, bet ir CK trečiosios knygos normas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo pripažinti turtą (butą) bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu, tačiau nustatęs turto neesminio pagerinimo ieškovės (bendromis šalių) lėšomis tiek iki santuokos, tiek santuokos metu aplinkybę, pagrįstai sprendė dėl kompensacijos už atsakovui priklausančio turto (buto) neesminį pagerinimą, nes būtent aplinkybėmis dėl turto pagerinimo iš esmės ir buvo grindžiamas patikslintas ieškinys, šios aplinkybės buvo bylos nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme. Tokia procesinė situacija, kasacinio teismo vertinimu, kvalifikuotina kaip ieškinio reikalavimų patenkinimas mažesne apimtimi, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad teismai, spręsdami dėl tokio ieškovės reikalavimo, būtų peržengę bylos nagrinėjimo ribas.
