Naujienos - 2024.09.11
Naujienos - 2024.09.11

Kaip vertinami prejudiciniai faktai baudžiamojoje byloje?

BPK 346 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusių teismo nuosprendžio ir nutarties privalomumas, nurodyta, kad už nevykdymą ar trukdymą vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį nustatyta teisinė atsakomybė, ir nurodomas valstybės pareigūnas, atsakingas už nuosprendžio pateikimą vykdyti.

BPK 346 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nenustato, jog baudžiamojoje byloje priimtu pirmesniu nuosprendžiu ar nutartimi nustatytos bylos aplinkybės ir atliktas įrodymų vertinimas yra privalomi vėliau kitą baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui, turinčiam priimti nuosprendį ar nutartį, kuriuose turi padaryti išvadas apie tas pačias aplinkybes ir įvertinti kitoje baudžiamojoje byloje dėl jų surinktus įrodymus. Dėl to šios teisinės situacijos sprendimas yra teismų praktikos sritis.

Dėl BPK 346 straipsnio 1 dalies normos turinio teismų praktikoje nurodoma, kad baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis), nenurodyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje, nepaisydamas to, kad kitoje byloje dėl kitų asmenų tos pačios aplinkybės buvo tirtos ir yra priimtame nuosprendyje išdėstytos bei įvertintos. Tačiau ta aplinkybė, kad anksčiau priimti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių teismų nuosprendžiai neturi prejudicinės galios nagrinėjant kitą bylą, nereiškia, kad šie nuosprendžiai negali būti įrodymų šaltiniai. Įsiteisėję nuosprendžiai yra dokumentai, kuriuose užfiksuota informacija gali padėti nustatyti su nusikalstama veika susijusias aplinkybes. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių teismų nuosprendžiai atitinka BPK 95, 96 straipsniuose apibūdintų dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, požymius, todėl tiriami ir vertinami kaip ir kiti byloje esantys įrodymai. Juos vertinant svarbu ir tai, kokiame kaltinimo kontekste tos pačios aplinkybės teismų buvo tirtos ir konstatuotos.

Taigi, net ir tuo atveju, kai kitoje byloje tos pačios aplinkybės buvo jau tirtos ir jau priimtame nuosprendyje yra išdėstytos bei įvertintos, bylą nagrinėjantis teismas turi savarankiškai ištirti įrodymus, nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. liepos 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-511/2024.