Naujoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nagrinėjama situacija, kuomet ieškovė, žinomas Lietuvoje asmuo, turinti daug sekėjų socialiniuose tinkluose (daugiau kaip 163 000 sekėjų socialiniame tinkle „Instagram“, taip pat daugiau nei 26 000 stebėtojų socialiniame tinkle „Facebook“), taip pat neteisėtų veiksmų atlikimo metu buvo ir LNK televizijos laidos vedėja, viešai skelbiamais duomenimis, 2019 metais buvo tarp dešimties įtakingiausių nuomonės formuotojų Lietuvoje, dalyvavusi fotosesijoje su atsakove žodžiu susitarė, kad renginio metu padarytas ieškovės su jai atliktu makiažu nuotraukas atsakovė galės paskelbti tik savo socialinėse paskyrose, t. y. „Facebook“, „Instagram“, ir išimtinai tik asmeniniam naudojimui. Ieškovė nedavė sutikimo atsakovei renginio metu padarytas ieškovės nuotraukas naudoti kitais, nei buvo susitarta, tikslais, įskaitant reklamą, tačiau 2019 m. lapkričio mėnesį atsitiktinai sužinojo, kad be jos žinios ir sutikimo minėto renginio metu padarytas nuotraukas atsakovė panaudojo komerciniais ir reklamos tikslais – reklaminiuose stenduose keturiuose renginiuose. Ieškovė pateiktu ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimo, kurios dydį pagrindė rinkos kainomis bei savo pačios gautomis pajamomis už produktų ir paslaugų reklamą, patirtą žalą apskaičiavo imdama minimalų (arba net mažesnį už minimalų), o ne vidutinį rinkos įkainį ir šį įkainį daugindama iš 4 neteisėto atvaizdo panaudojimo epizodų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 26 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 nurodė, kad asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis), platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Kasacinis teismas nutartyje nurodė, kad CK 2.22 straipsnio nuostatose nereglamentuojama, kaip turi būti išreikštas asmens sutikimas būti fotografuojamam ar demonstruoti jo atvaizdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad asmuo, sutikdamas naudoti savo atvaizdą reklamai ir būdamas informuotas apie komercines panaudojimo aplinkybes, savo valia nusprendžia dėl jam priklausančių teisių įgyvendinimo. Prieš išreikšdamas savo valią, jis turi apsispręsti, ar jam tinka dalyvauti komercinėje veikloje, ar jam priimtina reklamuoti konkretų asmenį, prekę ar paslaugą, taip pat svarstyti kitas jam aktualias aplinkybes, taip pat dalyvavimo tokioje veikloje sąlygas. Taigi sprendimo atsisakyti dalies privatumo dėl komercinių sumetimų teisė priklauso tos teisės turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012).
Kasacinis teismas nagrinėdamas bylą nurodė, kad ieškovė buvo davusi sutikimą būti fotografuojama (taigi atsakovė jos atvaizdą gavo teisėtai), taip pat sutiko, kad atsakovė tam tikru būdu nuotraukas naudotų savo veikloje. Vertindamas ieškovės duotą sutikimą ir jo ribas, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės fotosesija buvo atlikta ne asmeniniais, o komerciniais atsakovės ir jos vadovės, kaip profesionalios makiažo specialistės, interesais, taigi ieškovė, duodama sutikimą šias nuotraukas skelbti atsakovės (verslą vykdančio subjekto) valdomose socialinių tinklų paskyrose, turėjo suprasti, kad nuotraukos šiose paskyrose bus skelbiamos komerciniais tikslais. Įdomu yra tai, jog kasacinis teismas pripažino, jog sutikimą dėl fotosesijos nuotraukų komercinio naudojimo socialiniuose tinkluose ieškovė patvirtino ir savo konkliudentiniais veiksmais – spausdama „patinka“ po atitinkamais reklaminiais atsakovės įrašais socialiniuose tinkluose. Taigi bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovė buvo davusi sutikimą fotosesijos nuotraukas naudoti reklaminiais (komerciniais) tikslais, tačiau ne būtent ginčo renginiuose, kur buvo panaudotos reklaminės iškabos, o jas skelbiant atsakovės valdomose socialinių tinklų paskyrose. Atsižvelgęs į tai, kasacinis teismas iš dalies pripažino ieškovės ieškinį dėl žalos priteisimo pagrįstu, tačiau, ieškovei nepavykus įrodyti patirtos žalos dydžio, priteisė tik apie 17 proc. ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų.