Komerciniai santykiai tarp skirtingų valstybių piliečių ar įmonių vis dažniau peržengia vienos valstybės ribas, todėl civiliniai ginčai su tarptautiniu elementu šiomis dienomis pamažu tampa bene teismų kasdienybe. Civiliniame procese pasitaiko situacijų, kuomet byla faktiškai vyksta vienoje valstybėje, tačiau įrodymas, kurį reikia gauti ir panaudoti teisme – yra visiškai kitoje valstybėje, pavyzdžiui, kitoje valstybėje yra liudytojas, kurį reikia apklausti, dokumentas, kurį reikia išreikalauti, apžiūrėti ir pan. Tokiu atveju tampa aktualu žinoti keletą pagrindinių taisyklių, susijusių su įrodymų surinkimu užsienyje. Kaip tai atlikti?
Įrodymų rinkimas ES valstybėse narėse
Europos Sąjungoje ir tarptautiniame civiliniame procese galioja aiškios taisyklės, kurios leidžia užtikrinti sklandų teismų bendradarbiavimą, renkant šalims reikalingus įrodymus.
Pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis įrodymų rinkimą ES, yra Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (Reglamentas). Paminėtina, kad Reglamentas netaikomas Danijai, dėl Danijoje reikalingo gauti įrodymo turėtume kreiptis pagal tarptautinėse sutartyse numatytą reguliavimą (apie jį šiek tiek vėliau).
Reglamentas numato du pagrindinius įrodymų rinkimo būdus. Pirmasis – kai vienos valstybės teismas prašo kitos ES valstybės teismo surinkti įrodymus. Šiuo atveju procedūra vyksta tiesiogiai tarp teismų, naudojant standartines formas ir elektroninę e-CODEX sistemą. Prašomasis teismas privalo prašymą įvykdyti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 90 dienų.
Antrasis būdas – tiesioginis įrodymų rinkimas kitoje valstybėje narėje. Šiuo atveju, pats teismas kitoje valstybėje renka įrodymus, pavyzdžiui, atlieka nuotolinę liudytojo apklausą vaizdo konferencijos būdu. Šiuo atveju svarbu tai, kad įrodymų rinkimas galimas tik savanoriškai, nenaudojant jokių prievartos priemonių, t. y. pats liudytojas turi sutikti dėl tokio veiksmo su juo atlikimo (būtinas jo geranoriškumas).
Trečiasis, labiau fakultatyvus būdas – įrodymų rinkimas per diplomatus ar konsulinius pareigūnus, kai tai numatyta nacionaliniuose teisės aktuose.
Įdomu tai, kad įrodymų rinkimas užsienio šalyse nėra mokamas ar kažkaip kitaip įvertinimas pinigais. Tai reiškia, kad, tarkime, jei Lietuvos teismas pasikreipė į Vokietijos teismą, kad šis surinktų tam tikrus įrodymus, proceso šalims toks kreipimasis nekainuoja, išskyrus atvejus, jei rinkimas buvo susijęs su specialių žinių panaudojimu, pavyzdžiui, užsienio valstybėje buvo samdomas ekspertas atlikti ekspertizei ar vertėjas, teikti vertėjo paslaugas, tuomet, už tokią paslaugą gali būti reikalaujama atlyginti išlaidas, patirtas naudojantis specialiomis žiniomis.
Įrodymų rinkimas už ES ribų
Santykiuose su Danija ar ne ES valstybėmis taikoma 1970 m. Hagos konvencija dėl įrodymų paėmimo užsienyje. Ji grindžiama centrinių institucijų (dažniausiai – teisingumo ministerijų) bendradarbiavimu ir leidžia teismams teisėtai gauti liudytojų parodymus, dokumentus ar kitus įrodymus, esančius užsienio valstybėse.
Įrodymų rinkimo procedūra tarptautiniame civiliniame procese iš esmės panaši į ES reglamento taikymą, tačiau pagrindinis skirtumas – įrodymai yra renkami per centrines institucijas. Pagal Hagos konvenciją teismas, nagrinėjantis civilinę ar komercinę bylą, per savo valstybės centrinę įstaigą (pvz., Teisingumo ministeriją) pateikia teisinės pagalbos prašymą kitos susitariančiosios valstybės centrinei įstaigai, kad ši surinktų įrodymus. Kitos valstybės kompetentinga institucija įrodymus renka pagal savo nacionalinę teisę ir rezultatus grąžina tuo pačiu oficialiu kanalu. Taigi, skirtingai nei ES reglamente, kur teismai gali bendradarbiauti beveik tiesiogiai, tarptautiniuose procesuose Lietuvos teismas siunčia prašymą per Teisingumo ministeriją. Ji perduoda jį užsienio valstybės centrinei įstaigai (pavyzdžiui, taip pat teisingumo ministerijai), kuri per savo teismus ar kitas kompetentingas institucijas surenka įrodymus ir grąžina juos atgal per centrines įstaigas.
Įrodymų rinkimo kitose (ne ES) valstybėse procedūra taip pat yra nemokama, išskyrus atvejus, kada reikia naudotis specialiomis žiniomis (užsakyti ekspertizes, specialisto išvadas, naudotis vertėjo paslaugomis).
Parangta pagal:
- Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą dėl valstybių narių teismų . bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose 2020/1783;
- 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvenciją dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje.
