Kreipėtės į teismą, atsakovas buvo pasyvus, teismas priėmė sprendimą už akių ir jūs visiškai laimėjote bylą, tačiau patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas liko nepriteistos, nes paprasčiausiai nespėjote į bylą pateikti šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad sprendimo už akių priėmimas yra išimtis iš civiliniame procese taikomo rungimosi principo. Šis institutas taikomas tuomet, kai šalis nesinaudoja savo teise būti išklausytai: neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį, per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir pan., o šalims nepranešama apie tai, kad bus priimamas sprendimas už akių, nes šalys apie šią galimybę būna informuotos pranešant apie pareigą pateikti procesinį dokumentą.
Aptartu atveju ieškovas lyg ir neturi realios galimybės iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti dokumentus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismo procesas iš esmės nevyko, taigi, ar yra galimybė atgauti patirtas bylinėjimosi išlaidas pvz., už advokato pagalbą?
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (LR CPK) 277 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendimas nėra išspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.
Taigi, atsižvelgiant į sėkmingą bylos baigtį ieškovo naudai, tokia situacija suponuoja būtinybę spręsti dėl ieškovo galimybės realiai apginti savo pažeistas teises, įgyvendinti teisę į tinkamą procesą ir teisingai išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimą naudojantis papildomo sprendimo priėmimo institutu, priešingu atveju liktų galioti ydinga situacija, kai, asmeniui visiškai laimėjus ginčą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pvz., už teisines paslaugas yra neatlyginamos.
Svarbu – iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Visgi Kasacinio teismo išaiškinta, kad LR CPK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 20 dienų terminas pareiškimui dėl papildomo sprendimo paduoti nėra naikinamasis, todėl gali būti atnaujintas.
