CPK 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, kad užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis). Šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų, be kita ko, piliečių teisių, apsauga. Esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita kaip patikrinimą, ar nėra šioje sutartyje įtvirtintų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024, 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos teismų priimtų sprendimų pripažinimas ir vykdymas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sudarytoje dvišalėje sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarka nurodyta minėtos sutarties 52–60 straipsniuose.
Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje nustatyta, kad pranešimas apie teismo procesą, kuriame priimtas prašomas pripažinti Baltarusijos teismo sprendimas, nebuvo įteiktas suinteresuotam asmeniui laikantis Dvišalėje sutartyje nustatytos tvarkos, t. y. per centrinės įstaigos funkcijas atliekančią Teisingumo ministeriją. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad vien ši aplinkybė yra pakankama atsisakyti pripažinti Baltarusijos teismo sprendimą Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažino teisiškai nepagrįstais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti yra pasisakęs dėl sąlygų, kurias nustačius šalies informavimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą yra laikomas tinkamu ir neprotingai nesuvaržančiu šios šalies teisių ir teisėtų interesų. Vadovaujantis minėta praktika, atliekant asmens informavimo apie teismo procesą, bylos iškėlimo ar jiems lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo šiam asmeniui tinkamumo vertinimą, turi būti nustatoma, ar konkrečiu atveju buvo pasiekta minėto proceso teisės instituto paskirtis – užtikrintas realus asmens žinojimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis atitinkamos valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis. Jeigu minėtas tikslas pasiekiamas – asmuo laiku ir tokiu būdu, kuris jam leidžia suprasti teismo procesą inicijavusio asmens reikalavimo esmę, informuojamas apie procesą, laikoma, jog jis turi realią galimybę šiame procese dalyvauti ir jame gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009 ir kt.). Vertinant, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, esminę reikšmę turi aplinkybės, ar faktiškai jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti procese, o ne aplinkybės, ar buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų formalių informavimo apie pradėtą procesą reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teisinės pagalbos sutartyje įtvirtintos nuostatos, jog teismo šaukimai šalims įteikiami per Teisingumo ministeriją, paskirtis – suteikti maksimalias garantijas, kad šalys bus informuotos apie teismo procesą. Bet tai nereiškia, jog teismo šaukimo įteikimas per Teisingumo ministeriją yra vienintelis galimas informavimo apie teismo procesą būdas. Bylos iškėlimo dokumentai gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1118/2001; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2008; 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024, 20 punktas). Tokio aiškinimo tikslas, be kita ko, yra atimti iš šalies galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kad ji neįsitraukia į ginčo nagrinėjimą teisme, motyvuodama tuo, jog jos informavimas apie proceso pradžią turėjo formalių procesinių trūkumų. Tokį aiškinimą suponuoja ir Dvišalės sutarties 59 straipsnyje vartojama formuluotė, kad pripažinti ar leisti vykdyti teismo sprendimą „gali būti atsisakyta“. Ši nuostata rodo, kad teismas turi diskreciją, net ir nustatęs formalų Dvišalėje sutartyje įtvirtintą sprendimo nepripažinimo pagrindą, vertinti asmens neinformavimo (netinkamo informavimo) apie procesą įtaką jo teisių pažeidimui ir netaikyti šio atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindo esant akivaizdžių įrodymų, jog asmens nedalyvavimą procese ar tam tikroje jo stadijoje lėmė ne šios aplinkybės, bet jo paties nerūpestingas elgesys (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-943/2023 23 punktą).
Išvadą, kad suinteresuotas asmuo apie Baltarusijoje vykusį teismo procesą buvo informuotas tinkamai, Lietuvos apeliacinis teismas padarė nustatęs, kad Baltarusijos teismas tiesiogiai suinteresuotam asmeniui 2023 m. birželio 5 d. el. paštu išsiuntė 2023 m. birželio 5 d. pranešimą bei 2023 m. gegužės 23 d. nutartį skirti bylą nagrinėti 2023 m. birželio 22 d. teismo posėdyje ir suinteresuotas asmuo šį el. laišką gavo vėliausiai 2023 m. birželio 7 d.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, vien ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo apie teismo procesą buvo informuotas el. paštu, savaime nėra pakankama spręsti, kad informavimas apie procesą neatitiko tinkamo proceso reikalavimų. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teisė į tinkamą procesą reikalauja ne tik informuoti asmenį apie tai, kad prieš jį pradėtas teismo procesas, bet ir pateikti pakankamai informacijos, kad asmeniui būtų užtikrinta reali ir efektyvi galimybė imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti, įskaitant ir galimybę išdėstyti teismui savo poziciją dėl ieškovo jam keliamų reikalavimų. Vien informavimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nežinant, dėl ko inicijuotas teismo procesas ir nesusipažinus su ieškovo reiškiamais reikalavimais, negali būti laikomas pakankamu informavimu, sudarančiu tinkamas sąlygas atsakovui pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme. Taigi, nors iš Dvišalės sutarties nuostatų kylantis reikalavimas įvertinti, ar asmuo buvo informuotas apie teisminį procesą, kuriame buvo priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti sprendimas, nėra suprantamas kaip reikalavimas vertinti, ar asmuo buvo informuotas apie kiekvieną jam iškeltoje byloje atliktą procesinį veiksmą ar paskirtą teismo posėdį, bylos iškėlimo ar jiems lygiaverčių procesinių dokumentų, iš kurių yra sužinoma apie teisme pareikšto reikalavimo esmę, įteikimas yra esminė sąlyga sprendžiant dėl asmens informavimo apie teismo procesą tinkamumo.
Nagrinėtoje byloje procesą inicijuojantys dokumentai suinteresuotam asmeniui nebuvo įteikti. Nors suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie užsienyje vykstantį teisminį procesą, teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuotam asmeniui tenkanti rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama pernelyg plačiai, kaip apimanti ir pareigą savarankiškai aiškintis, kokiu pagrindu ir kokie reikalavimai yra jam pareikšti užsienio valstybės teisme, nes informacijos apie tai pateikimas yra viena iš tinkamo teismo proceso garantijų, kurią turi užtikrinti bylą nagrinėjantis teismas.
Nagrinėtoje byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo būtų vengęs priimti jam siunčiamus procesinius dokumentus ar kad atitinkamos informacijos nepateikimas būtų buvęs nulemtas kitų paties suinteresuoto asmens kaltų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Baltarusijos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartyje esanti nuoroda apie tinkamą suinteresuoto asmens informavimą apie teismo procesą, nagrinėjamoje byloje esant nustatyta, kad suinteresuotas asmuo apie jį informuotas nebuvo, leidžia daryti išvadą, kad informuodamas šalis apie teisminį procesą Baltarusijos teismas nebuvo pakankamai rūpestingas, todėl suinteresuotas asmuo negali būti pripažintas atsisakiusiu savo teisės stoti prieš teismą ir gintis.
Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-823/2025.
