Vienoje Lietuvos apeliacinio teismo pastarųjų išnagrinėtų bylų, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra buvo pareiškusi ieškinį dėl daugiau nei 0,5 milijono eurų vertės turto konfiskavimo iš atsakovės, taip pat kitų atsakovės artimųjų vardu (vyro, vaikų ir motinos) įregistruoto nekilnojamo turto konfiskavimo.
Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, tačiau apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
Bylos fabula buvo ta, kad atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo įgyjant didelės vertės svetimą turtą bendrininkų grupėje. Šis ikiteisminis tyrimas prieš atsakovę buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdyba net 9 metus vykdė tyrimą, kurio duomenimis atsakovės gautos pajamos neatitiko jos realiai teisėtai gaunamų pajamų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovės patirtos išlaidos buvo didesnės nei gautos pajamos daugiau nei 700 tūkstančių eurų suma. Be to, prokuratūra įrodinėjo, kad atsakovė laikytina nesąžininga įgyjėja – iš teisės aktais neuždraustos veiklos ji negalėjo gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų nurodytos vertės turtui nuosavybės teise įgyti.
Apeliacinis tesmas nagrinėtoje byloje pateikė išvadą, jog siekiant pritaikyti civilinį turto konfiskavimą nepakanka tik nustatyti, jog Lietuvos Respublikos Civilinio turto konfiskavimo įstatyme (CTKĮ) įtvirtintus kriterijus formaliai atitinkantis asmens turtas ar iš jo gauta turtinė nauda yra neaiškios kilmės. Civilinėje byloje dėl civilinio turto konfiskavimo nagrinėjimo dalyku turi būti prašomo konfiskuoti turto ar turtinės naudos ryšys su galimai neteisėtais asmens, kurio turtą prašoma konfiskuoti, ar susijusių asmenų veiksmais. Priešingu atveju, civilinio turto konfiskavimo instituto taikymas nebūtų suderinamas su CTKĮ siekiamais organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevenciniais tikslais ir neatitiktų nuosavybės teisės ribojimo būtinybės.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad civilinio turto konfiskavimo bylose turėtų būti taikomas įrodinėjimo standartas, pagal kurį teisėjas, civilinio turto konfiskavimo byloje įvertinęs įrodymų visumą, turi susiformuoti vidinį įsitikimą, kad egzistuoja bylos duomenų visuma pagrįsta tikimybė, jog konfiskuotinas turtas yra susijęs su galbūt neteisėtais veiksmais. Kitaip tariant, atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, teismas turi įvertinti, ar yra duomenų, kurie pagrįstų asmens, kurio turtą prašoma konfiskuoti, ar susijusio asmens ryšį su tokiais veiksmais. Paminėtas įrodinėjimo standartas nereiškia, kad civilinio turto konfiskavimo byloje turi būti konstatuoti konkretūs asmens įvykdyti neteisėti veiksmai ar sprendžiamas asmens kaltės dėl tokių veiksmų klausimas, pakanka nustatyti asmens neteisėtų veiksmų tikimybę ar ryšį su tokiais veiksmais (pvz., aplinkybes, kad konfiskuotinas turtas gali būti įgytas dėl asmens, kurio turtą prašoma konfiskuoti, ar jo šeimos nario atitinkamų veiksmų, kurie gali būti neteisėti; detalizuotos galimos konfiskuotino turto įgijimo ar perleidimo kitiems asmenims schemos ir pan.). Tam, kad civilinio turto konfiskavimas atitiktų nuosavybės ribojimo būtinybę, teismo sprendimas dėl civilinio turto konfiskavimo turėtų būti grindžiamas bylos duomenimis, kurie atskleistų teismo įsitikimą dėl konfiskuotino turto ryšio su tikėtinais neteisėtais veiksmais, ir argumentais, jog civilinio turto konfiskavimo priemonė yra reikalinga CTKĮ tikslams pasiekti.
Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, jog aptariamoje byloje pirmosios instancijos teismas neanalizavo prašomo konfiskuoti turto kilmės ir jo ryšio su neteisėtais veiksmais, neatsižvelgęs į įstatymo taikymo tikslus ir neįvertinęs pritaikytos poveikio priemonės proporcingumo šiems tikslams pasiekti, todėl perdavė pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.
Šaltinis – Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-790/2024.
